Pora atvirauja, kad per ketverius metus, kiek gyvuoja šeimos verslas, buvo visko. Ir ne tik laimės akimirkų, papuošusių jų kasdienybę. Lipniai sako kelerius metus mynę teisėsaugos slenkstį, įrodinėdami beveik trisdešimties tūkstančių eurų vagystę, kurios padarymu buvo įtariami buvę Kauno parduotuvės „Simitri“ darbuotojai.
Nors dalis darbuotojų iš pradžių prisipažino palaipsniui vykdę nusikaltimą, vėliau persigalvojo ir savo versiją pakeitė, neigdami vagystės faktą, rašoma Lipnių pranešime spaudai.
„Vidinis patikrinimas ir kelios inventorizacijos aiškiai parodė, už kokią pinigų sumą buvo nustatytas trūkumas, negana to, įmonę skersai išilgai tikrino mokesčių inspekcija bei finansinių nusikaltimų tarnyba. Įtariamųjų neteisėti veiksmai buvo nustatyti, tačiau pritrūko įrodymų, jog žala padaryta būtent už tokią pinigų sumą. Po šio įvykio ėmiau suprasti kitus verslininkus, kurie nebepasitiki šalies teisėsauga, nes duodamas parodymus policijos komisariate, pats imi jaustis padaręs kažką blogo – kai kurių pareigūnų klausimai, siekiant tarsi pasityčioti, tiesiog išmušdavo iš vėžių, – dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo nusivylimo neslepia M.Lipnius. – Mes praradome išties daug, bet mūsų šeima – kaip kumštis, atsakingai žiūrime į verslą, nesišvaistome pinigais ir planuodami asmenines išlaidas, todėl tik racionalus požiūris į tai, ką darome, leidžia mums sėkmingai atsitiesti – populiariausiame Vilniaus prekybos centre ką tik atidarėme dar vieną savo parduotuvę.“
Simona niekada nesapnavo, kad vieną dieną jų šeima Lietuvoje turės šešias fizines parduotuves. Konkurencija didelė, o ir kai kurie panašų verslą vykdantys asmenys nuolat jiems kiša pagalius į ratus. Bet Lipniai ir į tai išmoko reaguoti ramiai.
„Nuolatinis kai kurių kitų personų bandymas perimti mūsų turimų prekių ženklų atstovavimą ar įsivesti į asortimentą tokias pat prekes tik parodo, kad viską darome teisingai – esame sektinas pavyzdys. O ir kiekvienas iššūkis mus stiprina kaip asmenybes,“ – patikina nuomonės formuotoja.
S.Lipnė priduria, kad nepaisant to, jog abu su vyru yra įsisukę į verslo sūkurį, vaikai tėvų dėmesio nepasigenda. Rūpestis trynukais – tik jų pačių atsakomybė, todėl ir auklių jie neturi. „Jokie brangiausi žaislai nepakeis tėvų meilės ir globos. Klaidingai elgiasi šeimos, kurios dėmesį vaikams skiria tik pasistatę verslo imperiją, kai jie būna jau paaugę – tėvų jiems reikia čia ir dabar. Nors mažieji mus mato nuolat dirbančius, mūsų meilės jie nepasigenda. Netrukus septynerių sulauksiantys Patricija, Emilija ir Herkus laisvu nuo ugdymo metu mielai prašosi kažkuo būti naudingi šeimos versle. Mielai pareklamuoja vaikiškas prekes, kiek gali, pagelbėja ir pakuodami produktus. Trynukai – visada šalia, ir būtent jie yra didžiausia motyvacija nepasiduoti, nesijaudinti dėl apkalbų, stengtis net tada, kai jausmas toks, jog viskas slysta iš rankų. Noriu paskatinti ir kitus mažus vaikus auginančius tėvus nepaleisti savo svajonių ir daryti tai, kas iš pradžių atrodo neįmanoma.“
