Ne kiekvieną dieną pasitaiko proga vienoje vietoje išvysti dvi dvynukų poras ir dar su tokia pačia pavarde. Tačiau prieš keletą dienų 15min kartu su broliais Lavrinovičiais nuvyko pas bendrapavardžius mažylius. Tiesa, namuose iš viso buvo 3 dvynių poros – atvyko ir mažylių mamos Ivetos Kotrynos pusseserės dvynės.
Smagių emocijų ir juoko čia netrūko vos krepšininkams įžengus pro duris. „Nusivalyk batus, broli, o tai liksi čia vienas valyti namų“, – juokavo Darjušas.
TAIP PAT SKAITYKITE: Stulbinamas sutapimas – vilniečiams gimė dvyniai Lavrinovičiai: „Lietuvos rinktinė gali būti rami“
Lavrinovičiai atvyko ne tuščiomis – atvežė tėvams lauktuvių tortą, kavos, o mažiesiems – po šaliką su Panevėžio klubo „Lietkabelio“, kuriame dabar žaidžia, emblema. Įteikę dovanas, apsidairę krepšininkai pamatė tik vieną iš mažųjų dvynių: „O kur antras? – kiek išsigandęs klausė Kšištofas. Ir iškart atspėjo vardą. – Čia turbūt Gabrielius? Lengvesnis vardas, todėl ir spėjau šį.“
Atnešus ir antrąjį mažylį, broliai atsargiai paėmė juos į rankas ir prisipažino, kad kiek jaudinasi: „Jau neatsimenu, kaip tokius mažiukus laikyti. Labai atsakinga akimirka, bet maloni. Iš tikrųjų aš irgi norėčiau dar vieno tokio vaiko. Jau gal laikas“, – šypsojosi Darjušas.
„Aš tai turiu trejų metukų mergaitę, dar neseniai man ją taip teko laikyti. Bet būčiau nieko prieš, kad dar vieną turėčiau. Kuo šeima didesnė, tuo geriau“, – sakė Kšištofas Lavrinovičius.
„O jei dar dvynukai būtų, tai išvis...“ – antrino Darjušas.
Visgi Kšištofui močiutė pasakojo, kad jų su brolio šeimoms dvynukų susilaukti nepavyktų, nes dvigubi džiaugsmai gimsta tik kas antrą kartą. Tačiau mažylių mama Iveta Kotryna juos pataisė: „Identiški dvyniai yra atsitiktinumas, bet kuris gali juos turėti. O ne identiškų dvynių genai paveldimi kas antrą kartą.“
„Tai reikės jau šiandien bandyti“, – juokėsi Kšištofas.
„Šiaip iš mūsų vienas vis tiek panašesnis į mamą, o kitas – į tėtį. Tik pas mane gal smegenų truputį daugiau“, – šypsodamasis sakė Darjušas.
Žiūrėkite didžiųjų ir mažųjų Lavrinovičių susitikimą:
Krepšininkai viso susitikimo metu nenustojo juokauti – nuolat vienas kitą pašiepdavo. Tačiau pasirodė ir esantys labai rūpestingi tėvai – ne tik pasakojo apie savo patirtis auginant vaikus, bet ir domėjosi mažųjų Lavrinovičių priežiūra.
Mama Iveta Kotryna pasakojo, kad labai džiaugiasi susilaukusi iškart dviejų vaikų: „Juos auginti sekasi lengviau, nei tikėjausi. Be to, čia mūsų pirmieji, tai nežinau, ką reiškia auginti vieną vaiką. Didžiausias stebuklas, kad vienas gali rėkti visa gerkle, o kitas ramiai miega.“
Dar vienas sutapimas – mažųjų dvynių tėvai – aistringi krepšinio sirgaliai, kurie jau dabar yra nusprendę, kad vaikams paaugus ves juos į krepšinio mokyklą ir augins naują Lavrinovičių pamainą. Kšištofo ir Darjušo paklausus, koks yra sėkmės receptas, norint užauginti puikius sportininkus, šie sakė, kad su visais skirtingai.
„Vieną vaiką reikia kažkaip paskatinti, kito – griežčiau paprašyti, trečiam – duoti laisvės. Viskas priklauso nuo charakterio. Kiekvienas vaikas individualus“, – kalbėjo D.Lavrinovičius.
Jiedu pasakojo, kad svarbiausia, jog Hubertas ir Gabrielius turi vienas kitą – dvynių ryšys, pasak jų, yra didžiausia dovana.
„Svarbiausia, kad jie būtų kartu, kad palaikytų vienas kitą, tada jiems bus lengviau. Būdavo, kad ir iš mūsų pasišaipydavo, nes buvom aukšti, lietuviškai nemokėjom kalbėti...“ – sakė Kšištofas. Ir Darjušas iškart įsiterpė: „O dabar tipo moki...“
„Na, gal nelabai taisyklingai, bet kiek išmokau, tiek išmokau, – atkirto K.Lavrinovičius. – Bet mums visada buvo svarbu vienas kito palaikymas, galbūt dėl to visko ir pasiekėme.“
TAIP PAT SKAITYKITE: Krepšininkai Lavrinovičiai apie bendrapavardžius dvynukus: „Turėti brolį dvynį – gyvenimo dovana“
Kadangi jųdviejų tėvai visada mokė brolius kiekvienoje situacijoje stoti vienas už kitą ir ši strategija jiems labai palengvino gyvenimą, krepšininkai dvynukų mamai patarė auklėti taip pat.
„Jeigu kažkuris prisidirbdavo ir mus bardavo, niekada po vieną nebausdavo – visada abu. Vadinasi, vienas kito neprižiūrėjom, todėl kalti abu. Aišku, būdavo su broliu ir barnių, ir muštynių, o jei kas įsikišdavo, tai tada jau tas nuobaudų gaudavo. Čia būdavo tik mūsų reikalas. Bet ir pykčio vienas kitam ilgai nelaikydavom – po 10–15 minučių vėl būdavome geriausi draugai. Ir dabar tokie esame“, – teigė Kšištofas.
„Mes ir neieškodavom draugų – jei kas nedraugauja – ir nereikia, mes vienas kitą turim“, – sakė Darjušas.
Darjušą ir Kšištofą vaikystėje atskirti sugebėdavo tik mama, visi kiti, net tėtis, vis maišydavo. Todėl šią situaciją jie sugebėjo gudriai išnaudoti – namų darbus pasidalindavo perpus, o kai mokytoja kviesdavo atsakinėti, eidavo tas, kuris mokėsi būtent tą užduotį. Tačiau galiausiai šios gudrybės žlugo – kažkas paskundė. „Gal ir gerai, nes taip nieko ir nebūtumėm išmokę“, – juokėsi K.Lavrinovičius.
Kadangi tokie susitikimai su krepšininkais pasitaiko ne kas dieną – mažųjų dvynukų Lavrinovičių mama, pasinaudodama proga, paprašė sportininkų pasirašyti ant žaislinių krepšinio kamuoliukų, kuriuos tėvai jau nupirko Huberto ir Gabrieliaus sporto karjeros pradžiai.
Tačiau krepšininkai patikino, kad tai – ne paskutinis jų susitikimas. Kadangi šįkart negalėjo dalyvauti mažųjų tėtis, Kšištofas ir Darjušas pažadėjo pakviesti visą šeimą gyvai stebėti rungtynes Vilniuje, kuriose galės susipažinti ir su mažųjų Lavrinovičių tėčiu.
TAIP PAT SKAITYKITE: Stulbinamas sutapimas – vilniečiams gimė dvyniai Lavrinovičiai: „Lietuvos rinktinė gali būti rami“
