Unikalių kūrinių paroda „Epochos. Mada. Simboliai” nuo gegužės 20 dienos atidaryta viename iš Vilniaus prekybos centrų.
Studentai, panaudoję įvairias medžiagas – popierių, metalą, odą, lateksą ir kt., sukūrė šešis stilizuotus įvairių epochų aprangos modelius.
„Visus modelius vienija sidabro gija – vientisa spalvų gama, kuri labai paprastai ir aiškiai padeda atskleisti įvairių epochų – renesanso, rokoko, viduramžių, Egipto mados simboliką”, – sakė kūrybiniam procesui vadovavusi VDA Kostiumo dizaino katedros docentė R.Maldutienė.
Studentų sukurtas stilizuotas Egipto mados modelis – vyriškas. Egiptiečiai dėvėjo paprastą klubų raištį, likusi kūno dalis buvo nepridengta. Iš šio paprasčiausio klubų raiščio, kuris atliko ir darbinės prijuostės paskirtį pradėjo vystytis drabužiai, skirti šio pasaulio galingiesiems – karaliams, dievams ir jų svitai. Jų klubų raištis surištas minkštai krentančiomis klostėmis, papuoštas spalvotais raiščiais, o priekinė dalis į apačią platėja sudarydama trikampį, puoštą geometrinėmis figūromis.
Egiptiečiai žinojo kalybą ir graviravimą, jie mokėjo elgtis su brangakmeniais ir jų pakaitalais. Egipte atsirado visų papuošalų pavidalai iš brangakmenių – žiedai, sagės, auskarai, apyrankės, diademos. Egipto juvelyrų niekada niekas nebuvo pranokęs – jis davė pradžią šiuolaikiniam juvelyriniam menui.
Viduramžių epochą simbolizuoja stilizuoti šarvai. Ryškiausia renesanso detalė – to meto aprangai būdinga gofruota apykaklė. Vyrišką renesanso kostiumą sudarė marškiniai, koleto kelnės ir apsiaustas. Pagrindinis marškinių puošybos elementas – gofruota apykaklė ir ilgi rankogaliai iš batisto ir nėrinių.
Renesanso moterų grožio etalonas – liesa moteriška figūra. Griežtos trikampės formos moters drabužių siluetas ir sijono karkasas teikė moterims savotišką monumentalumą. Moterų aprangai taip pat būdinga gofruota apykaklė.
Rokokas parodoje taip pat interpretuojamas šiuolaikiškai, pabrėžiant tam laikotarpiui būdingas detales ir perteklių, o tai simbolizuoja iškeltos šukuosenos, perukai, tiurniūrai, korsetai, pasijoniai, vėduoklės, pirštinaitė.
Rokoko kostiumui būdingas kriauklės formos motyvas. Šiuo laikotarpiu keitėsi ir spalvinė gama, aprangoje atsirado pastelinių atspalvių – baltų, žydrų, rožinių. Suknios dažniausiai buvo siuvamos iš atlaso ir satino. Madingas siluetas – grakšti figūra – siauri pečiai, laibas liemuo, apvali klubų linija. Siauras rankoves prie alkūnių užsibaigė nuostabių nėrinių kaskados, o suknių dekoltė vis gilėjo, apnuogindama krūtinę.
Futurizmas madoje siejamas su kosmoso užkariavimo pradžia – šį laikotarpį galima vadinti 7-ojo dešimtmečio kosmine mados odisėja. Prie futuristinio stiliaus kūrimo ir gyvavimo daug prisidėjo dizaineriai Paco Rabanne’as, Pierre Cardinas, Rudis Gernreichas ir kiti.
Blizgūs sintetiniai pluoštai, ryškus spalvotas plastikas, viniplastas, metalinės plokštelės, naujoviški kirpimo būdai, pvz., A formos siluetai, mini sijonėliai ir įvairiausių linksmų spalvų sukurtas futuristinis įvaizdis įsigalėjo sparčiai augančioje jaunimo drabužių rinkoje.
„Kiekviena epocha turi savo simbolius, mūsų laikmetis – tai tempas, technologijos ir aktyvus gyvenimo būdas, – sako prof. J.Talaikytė. – Šį laikmetį puikiai simblizuoja VDA Kostiumo dizaino katedros studentų darbų parodos antroji dalis – projektas „Mano batai buvo du, vienas dingo…” Studentų sukurti batai – tai žaidimas su sportbačiais, kurie simbolizuoja ir mūsų epochos tempą, ir itin aktyvų gyvenimo būdą.
Šį projektą taip pat kuravo ir avalynės dizainerė Rūta Rimšelienė, su studentais bendradarbiavo ir mados projektas „Meraki”, kurio steigėjai skatina jaunus dizainerius kurti: leisti suprasti, kaip kūryba susilieja su verslu, kaip dizainerio darbas virsta realybe.
Parodoje eksponuojama tik po vieną sportbatį – kitas dingo. Tiksliau – vienas poros batas yra vienoks, kitas – kitoks. Vienas skirtas menui, kitas – verslui. O kuo jie skiriasi reikia pamatyti… Neabejoju, kad daugeliui kūrybingų žmonių pamačius studentų išmonę, taip pat kils įvairiausių gražių idėjų.”
Paroda iki birželio 1 dienos veiks sostinės prekybos centro VCUP 5 aukšte.
