„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Donatas Baumila-Dūnis - supertėtis

Grupės „Kastaneda“ narys Donatas Baumila-Dūnis (28) neslepia, kad gavęs pasiūlymą vesti laidą apie vaikų auginimą kurį laiką dvejojo: ar iki tol buvęs chuliganiškas įvaizdis nevers žiūrovų abejoti jo – jauno tėčio – patirtimi. Tačiau su žmona Daine (29) penkių mėnesių dukrelę Smiltę auginantis Dūnis savo pavyzdžiui puikiai įrodo: gyvename ne vien supermamyčių laikais...
Donatas Baumila-Dūnis
Donatas Baumila-Dūnis / Viganto Ovadnevo nuotrauka

Vienu metu ėmeisi dviejų naujų vaidmenų – tapai tėčiu ir laidos vedėju. Kas atrodo sudėtingiau?

Televizijos laidą jau esu vedęs: prieš keletą metų buvo tokia „Walkman Club“ apie klubinį gyvenimą – vakarėlius, madą.
Būti tėvu man visiškai nauja, tačiau dar prieš gimstant dukrai perskaičiau nemažai literatūros, kai kurias knygas – net ir po kelis sykius. Todėl iš anksto žinojau, kas vyksta, kai dygsta dantukai, ar kodėl kūdikiui skauda pilvuką, ką reikėtų daryti ir ko geriau nedaryti.

Skirtingos knygos – skirtingi požiūriai. Kaip atsirinkti, kuris teisingiausias?

Pirmiausia rinkomės naujesnes knygas – juk esame dvidešimt pirmojo amžiaus tėvai ir vaikai. Antra vertus, praktikoje ir teorijoje per amžių amžius nusistovėjo tam tikros vaikų priežiūros, auginimo taisyklės ir vargu ar jos gali būti smarkiai sumodernintos. Išties keičiasi dalykai, susiję su auklėjimu, psichologija – jie mums bus svarbūs vėliau, paauglystėje. O dabar kas? Vaikas apsikakojo – sauskelnes pakeitei, ir tiek. Tris dienas negali pakakoti – pilvuką pamasažavai, šį tą dar padarei (nenoriu labai smulkmeniškai pasakoti), ir viskas gerai (juokiasi).

Augindami dukrą madų nesivaikome, viską darome taip, kaip mums atrodo geriausia. Nesame natūralistai ir sauskelnių palutėmis nepakeitėme – nesinori grįžti į tuos laikus, kai mus augino tėvai prieš trisdešimt metų. Kaip pagalvoji, dabar viskas kur kas paprasčiau...

Panašu, esi vienas iš nedaugelio, kurie taip atsakingai rengiasi tėvystei...

Manau, visose šeimose turi taip būti. Man nesuprantamas stereotipas, kad tik moterys turi auginti vaikus, o vyrai tėra medžiotojai, kurių pagrindinė paskirtis gyvenime – vilkti namo „grobį“. Pagal galimybes vaiką prižiūrėti privalo abu – net ir tėtis, kuris uždirba duonai. Žinoma, man pasisekė, kad daugelį darbų galiu padaryti namuose – tam, kad sutvarkyčiau Vaidoto (brolio Vaidoto Baumilos – aut. past.), „Kastanedos“, Stano vadybos reikalus, užtenka telefono ir kompiuterio. Kai reikia, nuvažiuoju pasifilmuoti, bet tai neatima daug laiko. O savaitgaliais naktimis, kai jau šeimyna miega, koncertuoju. Stengiuosi darbus susitvarkyti taip, kad liktų užtektinai laiko Smiltei.

Būti tėvu man visiškai nauja, tačiau dar prieš gimstant dukrai perskaičiau nemažai literatūros, kai kurias knygas – net ir po kelis sykius. Todėl iš anksto žinojau, kas vyksta, kai dygsta dantukai, ar kodėl kūdikiui skauda pilvuką, ką reikėtų daryti ir ko geriau nedaryti.

Vienintelė sritis, kurioje tavo žmona Dainė vis dar nepamainoma, turbūt yra maitinimas?

Kodėl gi – iš buteliuko ir aš pamaitinti galiu (juokiasi)!

Koks turi būti tėtis, nuo vaikystės matei savo šeimoje?

Mano tėtis buvo itin rūpestingas žmogus, jie abu su mama mus vienodai augino: ir pasūpuodavo, ir pačiūčiuodavo, ir vystyklus pakeisdavo. Pažiūriu vaikystės nuotraukas, o jose beveik visur esame su tėčiu. Žygiai pėstute ar dviračiais – į juos mama net nesileisdavo.

Tačiau, spėju, ne tik genai ir auklėjimas turi įtakos. Visada save įsivaizdavau atliekantį „tikro tėčio per brūkšnelį mamytės“ vaidmenį. Ar tai vyriška? Dar ir kaip! Kas turi kūdikio šūdukus plauti? Mama? Tikrai ne! Juk tai ne toks ir lengvas darbas: kad vaiką po čiaupu išlaikytum, jėgų nemažai reikia turėti. Net ir man, būna, ranka paskausta, tad ką kalbėti apie žmoną...

Kad ir kaip smagu auginti vaiką, nuovargis nori nenori užplūsta.

Bet šis nuovargis malonus! Tai galima palyginti su namuose daromu remontu arba su tuo jausmu, kuris apima, kai tvarkai naujo automobilio dokumentus. Jei reikėtų tiek pat dėl mokesčių lakstyti, atrodytų – nė už ką (juokiasi).

Augindamas vaiką pavargsti. Kartais, rodos, tuoj tuoj keiktis pradėsi, nes vaikas nemiega ar nevalgo, bet užtenka jam nusišypsoti, ir viską pamiršti. Kai dukra šypsosi, jaučiuosi laimingiausias žmogus pasaulyje.

Nenustebčiau, jei pirmasis Smiltės žodis būtų „tėtė“.

Smiltė tikrai bus tėčio dukrytė – lepinu ją ir kitaip vargu ar bus. Kažkaip kitaip nemoku...

Tačiau kai Dainė pradėjo lauktis, širdis labiau troško sūnaus?

Mano giminėje jau tris kartas gimė vien berniukai, todėl kažkur pasąmonėje maniau, kad ir mes turėsime sūnų. Įsivaizdavau, kaip su juo žaisime krepšinį, futbolą, žiūrėsime „Formulę-1“, važinėsime kartais, keliausime dviračiais – darysime viską, ką tėvams dera veikti su sūnumi.

Tačiau tikrai neturėjau svajonių, kad gimtų būtent sūnus, ir labai apsidžiaugiau sužinojęs, jog turėsime dukrytę. Žmona ir dabar kartais pasvarsto, ar būčiau toks švelnus su sūnumi, koks dabar esu su Smilte.

Auginant mažą vaiką turbūt kyla klausimų, į kuriuos sau ir žiūrovams atsakai laidoje?

Laidoje „Padėkime augti“ esu tik vedėjas: informacijos nerenku, reportažų nerengiu, interviu nedarau. Žinoma, kadangi esu jaunas tėtis, mano nuomonės laidos kūrėjai teiraujasi, padiskutuojame, kokias temas reikėtų paliesti, tačiau tikrai nesu pagrindinis idėjų generatorius. 

Jei nebūčiau vedėjas, ar žiūrėčiau tokią laidą? Aišku! Reikia pripažinti: dažnai knygoms neturime laiko ar tiesiog patingime, be to, kartais parodyti yra lengviau, nei aprašyti. 
Rengdami pirmąsias laidas akcentavome, kad „Padėkime augti“ skirta ne tik mamytėms, bet ir tėveliams. „Mamos“, „supermamos“ – visa tai mums taip įprasta. O kurgi „supertėčiai“?!

Su žmona lyg ir nusprendėte, kad kai Smiltei sueis metukai, Dainė grįš į darbus, o beveik visa dukrelės priežiūra guls tau ant pečių. Nebaisu?

O kodėl turėtų būti baisu – juk viskas bus daug paprasčiau. Kai vaikui nebereikia mamos krūties, krūtis gali „išeiti“ į darbą (juokiasi). Dainės darbas, palyginti su maniškiais, yra rimtas, atsakingas, todėl kad sektųsi, o galbūt net pavyktų kilti karjeros laiptais, negali leisti sau per daug nuo jo nutolti. Šeimoje net nekilo diskusijų, kaip elgsimės šioje situacijoje. Aš liksiu auginti Smiltės, o Dainė grįš į darbą – taip reikia ir jai, ir jos darbdaviams. Tikrai susitvarkysiu!

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs