Darbas užsienyje Donatui Čižauskui – jokia naujovė. Pirmą kartą padirbėti jis išvažiavo būdamas vos 16 metų. Tąkart tikslas buvo naujas automobilis, tačiau nuo to laiko pamatęs, kad svetur galima užsidirbti daugiau pinigų, jis nesidrovėjo susitepti rankų ir vis nuvykti padirbti paprastus darbus – su traktoriumi po karjerus važinėjos, su kastuvu darbavos, lankstinukus nešiojo.
Visgi aistra dainavimui nugalėjo, Donatas statybininko aprangą iškeitė į elegantišką kostiumą, nors ir jam ne kartą teko pripažinti, kad suvirintoju dirbti buvo kur kas lengviau. Tačiau uždraudus koncertinę veiklą, atlikėjui teko savo įgūdžius vėl prisiminti – ir jie niekur nebuvo dingę net po 6 metų pertraukos.
Pagailėjo santaupas išleisti maistui
„Kai dėl viruso valdžia uždraudė visus koncertus, mačiau, kad greitai situacija neišsispręs, todėl nusprendžiau, kad reikia važiuoti padirbėti. Be to, ne man vienam uždraudė dirbti savo darbą, bet ir žmonai. Ji – odontologė“, – pasakojo Donatas Čižauskas.
Idėją apie darbą užsienyje pametėjo dainininko brolis, kuris čia taip pat darbuojasi. Jis užsiminė, kad statybose Vokietijoje reikalingas suvirintojas – o tai Donatui visąlaik puikiai sekėsi.
„Dar dvi dienas galvojau, bet kai supratau, kad turbūt tik birželį atšauks karantiną, iškart išvažiavau“, – sako jis. Be to, jau ir atostogauti Donatui buvo atsibodę – prieš karantiną jis su žmona keliavo po Malaiziją. Kaip pats sako, jau pačiam norėjosi grįžti prie bet kokios veiklos.
Į Vokietiją atlikėjas išvažiavo prieš pat Velykas. Nors tuo metu buvo tikras pandemijos įkarštis, išvažiuoti iš Lietuvos problemų nebuvo – tereikėjo turėti darbo sutartį. O ir visame pasaulyje vyravusi panika jo nė kiek neišgąsdino – gal Vokietijoje prasirgti koronavirusu būtų buvę dar lengviau?
„Bet kuriuo atveju, Vokietijoje kur kas geresnė sistema nei Lietuvoje. Jei nutiktų nelaimė, gal net geriau pasirūpintų. O be to, čia nelabai kas tiki, kad apskritai tas virusas yra. Visi žmonės nepatenkinti apribojimais, sugriežtintomis sąlygomis, nes su kiek man teko bendrauti, niekas nepažįsta žmonių, kurie sirgtų“, – tikina jis.
Donatas sako, kad iš tiesų dirbti į Vokietiją galėjo ir nevažiuoti – santaupų juodai dienai turėjo pakankamai. Tiesiog jam… buvo labai gaila išleisti tuos pinigus pragyvenimui. O be to, ir apie naują automobilį jau kurį laiką svajojo.
„Iš tikrųjų išvažiavau dirbti į Vokietiją, nes aš taip ilgai taupiau pinigus, ir man buvo beprotiškai gaila išleisti juos sėdint namuose. Bus dar rimtesnių problemų gyvenime nei pasėdėti ir paatostogauti. Be to, pastaruosius metus visas santaupas leidau namų remontui. Ir tik neseniai viską susitvarkęs galvojau, kad dabar jau pradėsiu taupyti sau. Pataupiau porą mėnesių ir atsirado ta korona“, – pasakojo atlikėjas.
Ir virina, ir ekskavatoriumi važinėja
Iš pradžių Donatas Frankfurte dirbo suvirintoju, pjaustė vamzdžius. Tačiau po dviejų savaičių katilinė buvo uždaryta ir jį perkėlė dirbti į Berlyną ekskavatorininku. „Važinėti – tai bent ne nešioti. Gavau dar tikrai neblogą darbą“, – šypsosi jis.
Atlikėjas sako ir pats buvo nustebęs, kaip gerai jautėsi vėl į rankas paėmęs suvirintojo įrankius, o ir talentas, pasirodo, niekur nebuvo dingęs.
„Aš net džiaugiausi, kaip gerai dar varau, – juokiasi Donatas. – Iš tiesų buvo labai smagu vėl čia padirbėti. Labai gerai pailsėjo protas. O ir šiaip, manęs niekas čia nepažįsta, galiu būti nepastebimas. Šito jausmo pasiilgau.“
Nors fiziškai darbas labai sunkus – Donatas kasdien statybose praleidžia po 12 valandų. Po jų, kaip pats sako, nebesinori nieko – tik į dušą ir į lovą.
„Dirbant užsienyje visada būna taip – pirma savaitė puiki, nes nauja vieta. Antrą savaitę supranti, kad blemba, visgi reikės čia ilgai dirbti. Tuomet pasigendi namų ir artimųjų – tai trečia savaitė būna pati sunkiausia. O vėliau vėl palengvėja, nes pradedi laukti, kada grįši namo. Šią savaitę kiekvieną dieną į darbą einu su šypsena, nes žinau, kad paskutinės dienos ir jau grįšiu pas šeimą“, – šypsosi jis.
O grįš jis dar ir sulieknėjęs – pasak jo, sunkiai rado laiko, kada pavalgyti, todėl kilogramai ištirpo be didelių pastangų. Šiuo metu Donatas neteko jau 10 kg. „Kiti čia dirba išvis be perstojo. Jei nori kuo daugiau užsidirbti, gali dirbti daugiau valandų. Aš visgi dar ir pailsiu – šeštadienį pusę dienos praleidžiu darbe, o jau likusį laiką ir sekmadienį vaikštau po Berlyną.“
Galima gerai užsidirbti
Donatas pasakoja, kad statybų darbo specifika yra paprasta – gerai dirbi – gerai ir užsidirbi, o jei atvažiavai pasimuliuoti – niekas nežais ir greitai išsiųs namo.
„Čia daug atvažiuoja darbininkų, bet daug ir išvažiuoja. Jei gerai dirbi, gali per mėnesį užsidirbti apie 4000 eurų. Jei blogai – esi nereikalingas. Aš pats buvau susitaręs dėl vieno uždarbio, bet dabar gaunu daugiau, nes man gerai sekasi. Visgi šitie pinigai padengs tik dalį to, ką praradau dėl neįvykusių koncertų“, – prisipažįsta jis.
Čia daug atvažiuoja darbininkų, bet daug ir išvažiuoja. Jei gerai dirbi, gali per mėnesį užsidirbti apie 4000 eurų
Tačiau, pasak Donato, šiuo metu jo gyvenime pinigai nėra prioritetas – scena jį labai išvargina, o štai grįžęs prie suvirintojo darbo, jis gerai pailsi. Pastarieji mėnesiai praleisti Vokietijoje privertė jį net susimąstyti, kad gal reiktų čia grįžti ir vėliau.
„Tiesą sakant, man patinka čia. Pasikeitė rutina. Būdavo iš koncerto į koncertą važinėji ir nėra kada atsikvėpti. Tai manau, kad galėčiau truputį padirbti ir statybose, o po to grįžti ir trumpam į sceną. Tikrai neatmetu minties, kad dar čia grįšiu padirbėti“, – svarsto jis.
Ir nors dauguma muzikantų nerimauja, kad ši vasara po karantino bus skurdi koncertų prasme, Donatas tikina, kad jo darbotvarkė pilna – kone kasdien laukia pasirodymai.
„Dėl to ir grįšiu netrukus namo, nes birželio pradžioje prasideda koncertai. O reikės juk dar dvi savaites karantinuotis, – sako jis. – Bet šiaip mano veiklą koronavirusas mažai paveikė – vasara visiškai pilna, bus tikrai ką veikti.“
