„Kadaise būtų buvę sunku tuo patikėti, bet dabar širdys džiaugiasi, kad praktiškai vienu metu žiūrovai išvysti gali net keturis mūsų kurtus filmus. Visą atgimimo judėjimą kadaise pradėjo „Zero“. Tas bandymas galėjo taip ir užgesti, tačiau į rinką įsiveržė „Tadas Blinda. Pradžia“, po jo – „Valentinas Vienas“. Ir tada paaiškėjo, kad lietuviai einantys žiūrėti lietuviškų filmų kino teatruose – tendencija, o ne atsitiktunumas. Ledai pajudėjo ir dabar turime stiprių žaidėjų – ryškų indėlį darome mes, Emilis Vėlyvis ir jo komanda bei kiti“, – sakė režisierius ir prodiuseris D.Ulvydas.
Anot jo ir prodiuserio Ž.Naujoko, tokios žinios byloja tik viena – lietuviškas kinas tampa įdomus žiūrovui, o kūrėjai turi vis didesnį kūrybinį impulsą. Tą liudija ir Kino industrijos asociacijos pateikiami skaičiai – 2013-aisiais mūsų šalyje buvo išleista net 11-a pilnametražių vaidybinių filmų, o 2012-aisiais tik keturi. Lietuviams suplūdus į kino teatrus žiūrėti lietuviškų filmų 2013-aisiais šalies kino industrija gavo daugiau kaip septynių milijonų litų injekciją.
„Mūsų ir kolegų filmai tapo lietuviško kino atsigavimo šaukliais, padarėme perversmą Lietuvos kino rinkoje, žmonės pradėjo eiti žiūrėti lietuviškų filmų į kino teatrus, o kūrėjams atsirado akstinas juos kurti. Stengsimės tęsti šią misiją“, – sakė Ž.Naujokas.
D.Ulvydas atskleidė įdomų faktą, kad visose žiūrimiausių lietuviškų filmų komandose darbuojasi du nepamainomi industrijos vilkai – scenaristas Jonas Banys („Tadas Blinda. Pradžia“, „Redirected/Už Lietuvą!“, „Valentinas Vienas“, „Kaip pavogti žmoną“ ir „Valentinas už 2rų“) bei garso režisierius Artūras Pugačiauskas.
„Nors patys kuriame teminius filmus, tokius kaip romantišką „Valentinas už 2rų“, puikiai tinkantį Valentino dienai, pasigendame ir kitos svarbios progos – Kino dienos. Tikėkimės, toliau kylant lietuviško kino industrijai, tokia atsiras“, – šypsojosi D.Ulvydas.