Iš Lietuvos Aurimas Juodiškis išvyko 2011-ųjų kovą. Kaip pagrindinę šio išvykimo priežastį būtų galima įvardinti Europą tada užpuolusią finansų krizę. Sumažėjęs darbo užmokestis ir naujų iššūkių paieškos vizažistą privertė imtis drastiško sprendimo – emigruoti į Artimuosius Rytus.
„Tai buvo darbinis-sportinis interesas. Prieš visas krizes aš negalėjau skųstis tuo, ką uždirbau. Turėjau visus didžiausius ir įdomiausius televizinius projektus, madų šou. Ta krizė taip gerai pasitaikė, ji mane pastūmėjo žengti naują žingsnį ir pačiam susigalvoti darbinių iššūkių“, – savo sprendimą prisiminė A.Juodiškis.
Sprendimas emigruoti buvo spontaniškas
Kiek netikėtai galvoje sušmėžavęs sprendimas emigruoti buvo labai spontaniškas. Tačiau Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) nebuvo ta vieta, į kurią pirmiausia Aurimas norėjo vykti. Plane A buvo Jungtinės Valstijos, tačiau nesulaukęs atsakymo iš ten iš karto susisiekė su Dubajuje gyvenusiais draugais.
„Esu spontaniškas žmogus. Niekad per daug negalvoju. Negi sėdėsi ir svarstysi – važiuoti ar nevažiuoti. Jei nieko geresnio tuo metu nevyksta, tai galvoju važiuosiu, jei bus kažkas ne taip, tai grįšiu“, – pasakojo Aurimas.
JAE buvo buvo pirmoji šalis, į kurią A.Juodiškis emigravo. Tad svečioje šalyje ne tik kultūra, religija, aplinka buvo nauja, teko išgyventi ir naujus jausmus, supratus, ką reiškia išvykti iš gimtosios šalies.
„Gyvendamas Lietuvoje galvojau, kad puikiai kalbu anglų ir rusų kalbomis. Nuvykęs į Dubajų supratau, kad nė velnio nieko nemoku, viskas po mokyklos baigimo pasimiršo. Pirmais metais žiūrėdavau filmus su subtitrais tam, kad prasilaužčiau“, – sakė A.Juodiškis.
Pirmieji pusantrų metų buvo sunkūs ne tik psichologiškai, bet ir dėl to, kad reikėjo gauti labai daug ir įvairių leidimų tam, jog galėtų dirbti. Galiausiai visiems reikėjo įrodyti savo sugebėjimus.
„Visada, kai kur nors išvažiuoji, supranti, kad niekam tavęs nereikia, žmonių visur pakanka. Tiesiog turi išlaukti savo momento, kol kas nors susirgs, negalės, kažkas prisimins, kad čia dar esi tu“, – gyvenimo pradžią Artimuosiuose Rytuose prisiminė vizažistas.
Iškilę sunkumai privertė keistis
Aurimas pasakoja, kad išvykus pasikeitė ir požiūris į save. Lietuvoje jis jautėsi esąs geriausias, tačiau kitoje šalyje jo gyvenimas tarsi prasidėjo nuo balto lapo. Vyrui akimirksniu dingo perdėtas pasitikėjimas savimi.
„Manau, kad tuo metu tokį mentalitetą turėjo daugelis lietuvių. Jautėmės esą didžiausia žuvis mažiausioje kūdroje. Man norėjosi pakeisti aplinką. Aš jau prieš visas krizes galvodavau, kad va, projektai keičiasi, bet visur tie patys veidai, tie patys dainininkai. Kiek gi taip galima?
Ateina žmogus ir klausia: kaip šiandien mane grimuosite? Tai ką aš jam turiu atsakyti? Atvirkščiai? Viskas buvo tapę monotoniška“, – apie paskutiniuosius darbo metus Lietuvoje kalbėjo Aurimas.
Įsikūręs Dubajuje A.Juodiškis pradėjo klientų paieškas, čia ne kartą, kaip jis pats sako, teko nudegti. Čia žmonės daug suktesni, ieško įvairių būdų, kaip galėtų apgauti. Kol surado pakankamą klientų ratą, Aurimui teko prarasti nemažai pinigų.
„Čia žmonės suktesni. Tai ne kultūrinis dalykas, tiesiog Dubajus yra miestas-uostas, čia žmonės atvažiuoja daryti pinigų. Labai daug yra tokių, kurie suka, trina, meluoja. Atsiradus įstatymams, mokesčiams, tokių žmonių sumažėjo, bet vis dar yra“, – apie ne itin malonią patirtį pasakojo vizažistas.
Bėgant laikui Aurimas sako tokius žmones išmokęs atpažinti iš tolo. Vienu žodžiu juos apibūdinti sunku, tačiau tokie žmonės pirmojo pokalbio metu visomis išgalėmis bando išvengti kalbos apie užmokestį.
Tačiau ne tai labiausiai šioje šalyje nustebino Aurimą. Keisčiausiu ir tuščiausiu vietinių bruožu jis įvardija beprotišką norą puikuotis. Žmonės Dubajuje visomis išgalėmis bando pasirodyti turtingesni, nei yra iš tikrųjų.
„Čia yra žmonių, kurie tam, kad nusipirktų prabangių rūbų, eina pasiimti paskolą į banką. Visi nori lygiuotis į vietinius šeichus, bet tai atrodo labai juokinga. Jei nenusipirksi Gucci diržo, tai ką, paskui tau sakys, kad neturi pinigų? Tai kvaila“, – apie vietinių gyvenimą pasakojo A.Juodiškis.
Tuo tarpu visai kitaip Dubajuje elgiasi tie, kurie iš tikrųjų turi pinigų. Pasak Aurimo, tokie žmonės daug paprastesni, su jais daug maloniau bendrauti. Tačiau bendravimo su kiek kitaip pasaulį suprantančiais vietiniais vizažistas negali išvengti – su tuo susijęs jo kasdienis darbas.
Dirba su ryškiausiomis Holivudo ir muzikos žvaigždėmis
„Kartais darbe pamatai kokį prodiuserį ir tave tiesiog juokas pradeda imti. Visur kyšo emblemos, toks jausmas, kad viską pirko turguje. Tada pagalvoji, kiek žmonės turi tuštybės“, – kalbą apie darbą pradėjo Aurimas. Kiekviena jo darbo diena vis kitokia – viskas priklauso nuo projekto.
Prieš penkerius metus jis nemažai sulaukdavo užsakymų iš mados namų, vėliau, po nedidelės krizės, tradicijos pristatinėti klientams kolekcijas Dubajuje mados namai pamažu atsisakė. Šiuo metu daugiausia Aurimas dirba su reklamų ir kino filmų industrijomis, prieš keletą metų prisidėjo ir prie Dubajuje filmuoto grupės „Imagine Dragons“ „Thunder“ vaizdo klipo kūrimo.
Visai neseniai A.Juodiškis baigė darbą su Honkongo kino kūrėjais, kurie Dubajuje su Jackie Chanu filmavo naują veiksmo filmą. Penkias savaites Aurimui teko prižiūrėti dešimtis kinų ir užsienio aktorių. Sužiūrėti jų grimą, išvaizdą, sutvarkyti plaukus.
„Buvo labai sunku fiziškai, kai viskas baigėsi, kai kurios kūno dalys tiesiog pradėjo atsisakinėti fiziškai. Dirbome pagal labai įtemptą grafiką – šešias dienas per savaitę nuo ryto iki vakaro, turėdavome tik po vieną laisvą dieną per savaitę“, – apie darbą su Honkongo kino industrija pasakojo vizažistas.
Pasak Aurimo, šiuo metu jo darbe kaip niekad daug užsakymų, susijusių su nekilnojamojo turto reklamomis. Visa tai susiję su 2020-aisiais Dubajuje vyksiančia pasaulio paroda. Vietiniai visais įmanomais būdais siekia parduoti kuo daugiau namų. Kad pritrauktų turtuolių iš viso pasaulio, jie reklamoms samdosi ryškiausias Holivudo žvaigždes.
„Per keturis mėnesius filmavimo aikštelėje turėjome keturias A lygio Holivudo žvaigždes. Negaliu sakyti, kas jos tokios, nes to neleidžia sutartys. Visos jos reklamavo nekilnojamąjį turtą. Visų reklamų principas toks – atsiveža garsų aktorių, jis vaikšto po dykumas ir ieško, kur čia įsikurti, o klipo gale sako: kaip čia gera gyventi“, – darbo užkulisiais dalijosi Aurimas.
Bėgant laikui A.Juodiškis sako supratęs, kad ne aktorių vardai svarbiausi, daug svarbiau pati komanda ir režisierius. Būtent režisieriai daug dažniau būna labiau pasipūtę nei aktoriai. Su jų vardais Aurimas susipažino tik po kurio laiko. Prieš kurį laiką jis dirbo su amerikiečių režisieriumi Michaeliu Bay, sukūrusiu tokius filmus kaip „Armagedonas“, „Perl Harboras“, „Transformeriai“.
„Kolegos pasakojo, kad jis labai isteriškas, nuolat šaukia ant visų ir reikalauja, kad filmuojant visi esantys už kadro pasislėptų. Išgirdęs šias kalbas, aš nusprendžiau neiti į aikštelę, supratau, kad man tikrai pakaks pasižiūrėti filmą kino teatre“, – juokaudamas kalbėjo A.Juodiškis.
Laisvu laiku pina juostas ir kuria įspūdingus paveikslus
Jau kurį laiką šalia savo pagrindinio darbo Aurimas paslapčia užsiima ir dar viena savo širdžiai miela veikla. Vyras grįžęs po darbų į namus pradėjo kurti gigantiškus paveikslus. Iš pirmo žvilgsnio jie primena tapybos darbus, tačiau tai daug sunkiau nei bet kas galėtų pagalvoti. Tai – unikali, Aurimo galvoje gimusi technika. Ir ji visai ne tapoma, o pinama – visi darbai sukurti iš skirtingų raštų ir spalvų juostelių.
„Mintys apie naują veiklą mano galvoje pradėjo kirbėti prieš dvejus metus. Labai pykau ant savęs, kad laisvu laiku nieko neveikiu. Paieškos užtruko, mokiausi piešti ir arabiškus raštus, bet supratau, kad niekam tai nebus įdomu.
Ir taip kažkaip netikėtai pradėjau pinti, nenorėjau plokščio darbo, norėjosi faktūros. Po pirmojo padariau antrą, o dabar jau dešimt darbų stovi“, – sakė A.Juodiškis.
Darbo gimimo procesas – gana ilgas. Pirmiausia nudažomas popierius, tada galvojami raštai ir tik tuomet popierius sukarpomas. Kitas etapas – pynimas, jis užtrunka ilgiausiai. Mažiausio dydžio paveikslui reikia 240 metrų juostos. Nupintą juostą Aurimas klijuoja ant rėmo. Rezultatas iš tiesų atima žadą, sunku suprasti, kokia tai technika.
Visi darbus matę žmonės sakė, kad nieko panašaus nėra regėję. Bandžiau ir aš pagooglinti, ar nieko panašaus nėra, bet paieškos buvo bevaisės. O gal tiesiog nemokėjau ieškoti“, – ironiškai apie savo sukurtą meno techniką atsiliepė Aurimas.
Sukurti vieną paveikslą kartais pavyksta per dešimt dienų, tačiau Aurimas pastebi, kad per dieną nupynus daugiau kaip 25 metrus juostos, kitą dieną skauda rankos. Tad jis stengiasi nepersidirbti.
„Lietuvoje dabar mada piešti. Žmonės prisiperka akrilo, išterlioja, lieja jausmus. Aš perfekcionistas, jei ką nors darau, tai noriu, kad viskas būtų labai gražiai ir tobulai padaryta. Todėl aš niekur ir neskubu“, – teigė Aurimas.
Iš kur vyras semiasi įkvėpimo? „Viso pasaulio spalvų“, – sako jis. Aurimą įkvepia ne tik Artimųjų Rytų kraštui artimos prislopinto atspalvio spalvos, bet ir gimtinės spalvos. O ir pats pynimas, kaip juokauja jis, labai artimas lietuviams.
Iki šiol Aurimas sulaukė ne vieno klausimo apie darbų parodą. Tačiau iki jos, pasak vyro, dar toli, reikia užbaigti ne vieną darbą ir sugalvoti, kur rengti parodą. Jis neatmeta galimybės ją surengti ir Lietuvoje.
Į gimtinę A.Juodiškis grįžta bent kartą per metus. Stengiasi čia praleisti bent keletą savaičių, tačiau grįžti visam laikui sako nenorėtų: „Savo atidirbau, už patirtį man daugiau nemokėtų. Iš Dubajaus vykčiau nebent ten, kur būtų dar daugiau darbo.“
„Pasiilgstu tėvų, draugų, bet labiausiai – kultūrinio gyvenimo, kuris yra Lietuvoje. Taip pat to paprastumo, tu Lietuvoje gali per 20 minučių nueiti į muziejų, meno galeriją, pamatyti, kaip kas nors koncertuoja gatvėje, o Dubajuje – viskas pompastiška. Norėdamas išeiti kur nors išgerti paprasčiausio vyno tu negali apsimauti šortų, reikia kelnių, privalai būti pasipuošęs“, – apie gyvenimą pasaulio didmiestyje Dubajuje pasakojo A.Juodiškis.
