Adrenalino jam reikia lyg oro, todėl sužinojęs, kad darbo reikalais teks skristi į saulėtą Dubajų, Dainius nesnaudė ir radęs laisvesnę minutę išnaudojo ją mėgstamoms ekstremalioms pramogoms.
„Nesu iš tų, kuriems nuvykus į užsienį patinka gulėti prie baseino. Galiu išgulėti daugiausia dvi valandas, vėliau tampu piktas, nervinuosi, kad nieko neveikiu ir veltui gaištu laiką“, – juokėsi Dainius.
Poilsinės kelionėms jam anaiptol nekelia asociacijų su tingiais padrybsojimais prabangaus viešbučio teritorijoje. „Aš ne toks žmogus. Man reikia veiksmo“, – grįžęs iš savaitę trukusios kelionės po Jungtinius Arbų Emyratus Žmonės.lt sakė jis. Tačiau apie viską nuo pradžių.
Vos prieš kelias dienas Dainius parskrido iš Dubajaus. Suderinęs darbą su pramogomis jis drauge su keliolikos bičiulių parašiutininkų kompanija linksmai leido laiką šokinėdamas parašiutais. Šioje srityje jis ne naujokas, lenktynininkas turi išsilaikęs reikalingą licenciją, kuri leidžia iš 4 kilometrų aukščio šokti vienam, be instruktoriaus.
„Tai vienareikšmiškai geriausia parašiutininkų vadinama dropzona, geriausia vieta šokinėti parašiutais. Aptarnavimas – aukščiausio lygio, o iš viršaus matomi vaizdai – neįkainojami“, – įspūdžiais dalijosi Dainius.
Ant vandens iškilęs Dubajus pakerėjo lietuvį įspūdinga panorama, už kurią, kaip pats sako, teko gerokai paploninti kišenę, bet sumokėti pinigai – atsipirko teigiamomis emocijomis. „Ten viskas brangu. Buvo ne viena situacija, kai net šiaip per daug netaupydamas ėmiau skaičiuoti. Jei nori daug nuveikti, reikia daug ir mokėti“, – sakė Dainius.
Adrenalino fanatikas taip pat spėjo apsilankyti ir Abu Dabyje. Ten išbandė dar vieną aštrių pojūčių kupiną pramogą ant vandens – užsilipęs ant specialios lentos jis buvo tampomas lynu. „Tuose kraštuose – didžiuliai vandens telkiniai, esi tempiamas tokiu greičiu, kiek tavo paties rankos ir kojos atlaiko. Tai tiesiog smagu“, – pasakojo jis.
Nepaisant originaliai praleisto laisvalaikio, gražių vaizdų ir daugybės malonių įspūdžių, tviskančiais milijoniniais miestais Dainius nebuvo sužavėtas. Bent jau ne taip, kad norėtų ten apsilankyti dar kartą. Pasak jo, viskas ten – dirbtina. „Miestas neturi istorijos, nėra jokių senamiesčių, nieko. Viskas nauja, viskas šiuolaikiška. Jausmas pabuvoti – įdomus, bet ar norėčiau ten sugrįžti? Turbūt ne. Nebent tik dėl to, kad dar kartą šokčiau parašiutu“, – sakė jis.
Pusę pasaulio išmaišęs Dainius sako iki šiol neradęs vietos, kuri jam keltų daug sentimentų. Be to, dažniausiai keliauti jam tenka darbo reikalais, todėl ne visas šalis jis sako spėjęs pažinti taip, kaip norėtų. „Esu apskraidęs daugiau nei pusę pasaulio, tačiau sakyti, kad tiek esu apkeliavęs – negaliu. Dažnai mano kelionių maršrutas būna vienodas ir gana nuobodus: oro uostas – taksi – viešbutis – klientų biuras – viešbutis – taksi – oro uostas. Jeigu šalis manęs per daug netraukia, tai net ir nesuku dėl to galvos. Stengiuosi kuo greičiau susitvarkyti reikalus ir grįžti namo“, – pasakojo Dainius. Pavyzdžiui, jis daugybę kartų lankėsi Maskvoje, tačiau bene garsiausiu objektu Rusijos sostinėje laikomos Raudonosios aikštės taip niekada ir neaplankė.
Tiesa, kelionė iš Lietuvos į Dubajų ir atgal neapsiėjo be nuotykių. Per Ukrainą skridęs jo lėktuvas vėlavo išskristi iš JAE, todėl jis pavėlavo ir į kitą skrydį. Dainiui neplanuotai teko praleisti parą Kijeve. „Nors nelabai to norėjau, turėjau pažintinę kelionę ir po Maidaną“, – sakė pašnekovas.
Vis dėlto grįžęs į Lietuvą lenktynininkas sako supratęs, kad čia daugelis žmonių gyvena daug geriau, nei atvirutėse auksu tviskančiame Dubajuje. „Ten daug žmonių dirba už mažesnius pinigus nei Lietuvoje. Bent jau tos vadinamosios darbininkų klasės niekas nevertina, jų darbo sąlygos tikrai gerokai prastesnės. Žmonės po 12 val. dirba už mūsų pinigais skaičiuojant 700–800 litų. Tad susumavus viską: mūsų gamtą, architektūrą, istoriją, laisves, net atlygį ir tai, kad pas mus žmonės neskirstomi klasėmis, smagu pasakyti, kad Lietuvoje gyventi geriau nei Emyratuose“, – sakė Dainius.
