Šiandien Donata, ne tik olimpietė, bet ir paramos projekto „Ankstukai“ ambasadorė, įsitikinusi – „Ankstuko kraitelis“, būtiniausių šeimai ir vos gimusiam kūdikiui priemonių rinkinys bei knyga „Ankstukas“, nežinios bei nevilties kupiną akimirką yra tikras išsigelbėjimas kiekvieno neišnešioto kūdikio tėvams.
Manė, kad tai tik dar vienas įprastas vizitas į ligoninę
Mažieji dvynukai Dovydas ir Povilas į pasaulį atskubėjo 2018 m. lapkričio 22 d. Gimę 32 nėštumo savaitę jie svėrė vos 2,35 kg ir 1,75 kg. Pasak D.Vištartaitės-Karalienės, nėštumas jau nuo pirmųjų dienų nebuvo sklandus. 10 nėštumo savaitę būsima mama pirmą kartą atsidūrė medikų rankose – grėsė persileidimas. Visgi po mėnesio pavojus praėjo, olimpietė jautėsi puikiai ir netgi buvo skatinama toliau be baimės aktyviai gyventi. Tačiau 25 nėštumo savaitę savijauta vėl ėmė blogėti, nuolat kartojosi skausmai. Įtartiną maudimą „Ankstukų“ ambasadorė pajuto 28 nėštumo savaitę.
„Paskatinta mane prižiūrinčio gydytojo nuvykau į Santariškes ir iškart atsidūriau patologiniame skyriuje. Gimdymą tąkart pavyko sustabdyti, situacija stabilizavosi, tad po 10 dienų keliavau namo. Visgi į ligoninę teko sugrįžti dar keliskart. Lemtingas buvo trečias apsilankymas. Laukiausi 32 nėštumo savaitę. Kaip tik tądien buvo mano vyro Jono gimtadienis. Planavome jį paminėti ligoninės palatoje su vyro šeima. Tuomet dar buvau įsitikinusi, kad tai – tik dar vienas trumpas vizitas. Tačiau jau po trijų valandų medikai mane vežė į gimdyklą“, – apie nėštumo sunkumus pasakoja olimpietė ankstukų mama.
D.Vištartaitė-Karalienė sako, kad ankstyvas vaikučių atėjimas galėjo būti numanomas, tačiau, pasak jos, neįmanoma pasiruošti šokui, kurį tenka patirti ankstukų tėvams.
„Nors jau buvau gimdykloje, negalėjau suvokti, kas vyksta, buvo sunku patikėti, kad nepavyko dar kartą visko sustabdyti. Mane ištiko panika. Labai nerimavau dėl mažylių. Pamenu pirmąjį kartą, kai reanimacijoje pamačiau savo sūnelius. Negalėjau nustoti verkti, neįsivaizdavau, kad jiems gali būti taip sunku. Visur daugybė laidų ir vamzdelių, vos galėjau įžiūrėti jų mažyčius veidus. Jaučiausi labai sukrėsta. Iškart aplankė slegiantis kaltės jausmas, kad nesugebėjau jų apsaugoti.
Jonas, kaip dažnai įprasta vyrams, emocijas reiškė santūriai, nors be galo išgyveno. Aš buvau ta, kuri palūždavo ir pratrūkdavo, o jis visada išliko stiprus ir optimistiškas, net ir pačiomis sunkiausiomis akimirkomis. Jonas kiekvieną rytą prieš darbą stovėdavo prie reanimacijos durų – kasdien keliavo pasilabinti su mažyliais, o atskubėjęs po darbo laikydavo už rankyčių ir šnekindavo valandų valandas, kol gydytojai išprašydavo“, – sunkiausias pirmąsias akimirkas prisimena „Ankstukų“ ambasadorė.
Svarbu jausti, kad esi ne vienas
Pasak D.Vištartaitės-Karalienės, priešlaikinis gimdymas – neįtikėtinai jautri akimirka, kuriai užklupus labai svarbu jausti, kad esi ne vienas, yra žmonių, kuriems tu rūpi ir kurių gali prašyti pagalbos. Ankstukų mama pastebi, kad netikėtai susilaukus mažylio daugeliui mamų ir tėvų atsispirti bei žengti tolyn padeda ir specialus „Ankstuko kraitelis“, nes įprastai tėvai neturi galimybės pasiruošti ankstesniam kūdikio atėjimui.
„Iki gimdymo apie ankstukus žinojau labai nedaug. Kaip ir daugelis su tuo nesusidūrusių būsimų mamų maniau, kad anksčiau laiko gimusiems vaikams trūksta tik laiko ir svorio. Tik pati tapusi dviejų ankstukų mama sužinojau, kad dažnas ankstukas turi išmokti kvėpuoti ir mokytis prigimtinių rijimo refleksų, o kai kuriems kūdikiams tenka susidoroti su rimtomis sveikatos problemomis.
Kraitelyje atrasta knyga „Ankstukas“ buvo didžiausias mano ramstis, kuriame radau ne tik visus atsakymus į rūpimus klausimus, bet ir viltį, kad viskas bus gerai“, – sako D.Vištartaitė–Karalienė.
Netikėtai anksčiau laiko gimus Dovydui ir Povilui, Donatos ir Jono šeimą supo ir didelis artimųjų bei draugų palaikymas. Be galo svarbus tėvams buvo jautrus bei supratingas medikų bendravimas.
„Esame dėkingi daugybei medikų, kurie padrąsindavo, pamokydavo, patardavo ir tiesiog išklausydavo. Kartu su kitomis mamomis dalindavomės savo istorijomis ir išgyvenimais, drąsindavome viena kitą. Taip pat vilties ir tikėjimo suteikdavo kitų ankstukų sėkmės istorijos. Manau, kad tokių istorijų, pakabintų ant ligoninės sienų, niekada nebus per daug. Labai svarbu jas rašyti ir skleisti“, – apie tai, koks šiai bendruomenei svarbus aplinkinių palaikymas kalba „Ankstukų“ ambasadorė.
Netikėtai ankstuko susilaukusius tėvus D. Vištartaitė-Karalienė skatina neužsisklęsti, dalintis ir naudotis visomis teisėmis, nebijoti klausti, prašyti patarimo, pasinaudoti galimybe čia pat ligoninėje gauti profesionalaus psichologo pagalbą.
„Mūsų šeimoje dažnai išsipildo ištarti žodžiai. Jonas visada kalbėjo, kad auginsime dvynukus, o mano brolis mūsų su Jonu vestuvių proga palinkėjo į šeimą susigrąžinti trijų karalių šventę. Man vis grįžtant į ligoninę, artimieji juokavo, kad bent Jono gimtadienio sulaukčiau, jei jau gimdysiu anksčiau.
Taigi šiandien gyvenu su trimis karaliais, gimusiais tą pačią dieną. Svarbiausia tikėti savo mažyliais. Maniškiai dabar sveria jau 6,3 kg ir 5,8 kg. Linkiu visiems tėvams niekada neprarasti vilties ir tikėjimo“, – ankstukų tėvus drąsina olimpietė dvynukų mama.
„Labai džiaugiamės neišnešiotų naujagimių asociacijos iniciatyva „Ankstuko kraitelis“. Per metus VUL Santaros klinikose gimsta apie 400 neišnešiotų naujagimių. Kadangi ankstuko gimimas, priežiūra, slauga, gydymas, auginimas yra nemažas iššūkis tėvams, „Ankstuko kraitelio“ iniciatyva šeimai rodo, kad sudėtingoje situacijoje atsidūrę neišnešioto naujagimio tėveliai yra ne vieni.
Tiek medikų, tiek ankstukų bendruomenės rūpesčiu apgaubta šeima gali gauti visokeriopą pagalbą ir informaciją auginant neišnešiotą mažylį“, – sako Ingrida Pilypienė, VUL Santaros klinikų Naujagimių skyriaus vedėja.
Prie neišnešiotiems naujagimiams skirto paramos projekto „Ankstukai“ gali prisidėti visi, norintys padėti mažiausiems Lietuvos kūdikiams užaugti. Aukoti galima pavedimu, skiriant 2 proc. GPM, perkant specialiu „Ankstukų" akcijos ženklu pažymėtas prekes.
