Prieš 7 metus vienas kitą oficialiai žmona ir vyru pradėję vadinti Viktorija bei Vilhelmas visada turėjo dar vieną svajonę – žengus prie altoriaus priimti Santuokos sakramentą. Dabar Viktorija atvirauja, kad tokios šventės idėja užgimė jos galvoje, o vyrui gi neliko nieko kita, kaip priklaupus pasipiršti dar kartą.
„Aš pasakiau, kad visada svajojau žengti prie altoriaus, o Vilhelmas paėmė mano ranką ir pasakė gerai, kaip tik tu nori. Tai įvyko visiškai ekspromtu, vasarojant sodyboje“, – 15min pasakoja Viktorija.
Populiarumo sako šeima tokiu noru tikrai nesivaikiusi. Netgi priešingai, girdėjo Viktorija, kad dabar kaip tik nepopuliaru tuoktis bažnyčioje, daug formalumų. Juk ir kunigą reikia užsakyti, specialias santuokos pamokas išklausyti. Bet gyvenimas trumpas, šypsojosi apie šventę pasakodama V.Čepinskienė, tai kodėl gi nežengus tokio svarbaus žingsnio.
Tiesa, gal ir nebūtų gi buvę tų vestuvių, jei ne dukrų krikštynos. Tai jos buvo tos bažnytinės santuokos kaltininkės: „Pirma sugalvojome dukras pakrikštyti, o paskui ir patys susituokti. Pačios mergaitės labai džiaugėsi tokiu sprendimu. Pamenu, joms iš karto kilo klausimas, ar tik nebus naujo broliuko ar sesutės.“
O klausimo, ar krikštyti mergaites, šeimai nė nekilo. Viktorija pasakojo gimusi religingoje šeimoje, todėl jai buvo labai svarbu, kad dukros, nors jau gerokai paaugusios, priimtų šį sakramentą. O šiais metais nei vestuvėms, nei krikštynoms nesutrukdė ir pats karantinas.
„Prieš 7 metus jau atšokome tradicines vestuves, darėme didelę šventę, jau ta duoklė buvo atiduota. Todėl apie šias šventes niekas nežinojo, tik patys artimiausi žmonės – tėvai, sesės, broliai. Viskas buvo labai kukliai, jaukiai“, – džiaugėsi Viktorija.
Taip jau sutapo, kad rugpjūčio 6-oji, diena, kurią įvyko krikštynos ir vestuvės, šeimai – ypatinga. Iš pradžių derinę, kad visi artimieji galėtų sudalyvauti šventėse, vėliau Viktorija bei Vilhelmas prisiminė, kad tą pačią dieną minimos dirigento tėčio mirties metinės. Papročiai papročiais, vėliau pagalvojo šeima ir nusprendė datos nebekeisti.
„Dar galvojome, kad gal reikia ją pakeisti, bet nusiraminome ir supratome, jog diena bus dar ypatingesnė. Aš pamenu, vyro tėtis paimdavo mane už rankos ir sakydavo, kad dažniau į bažnyčią jį nusivesčiau. Manau, kad jis tikrai labai džiaugiasi šiomis šventėmis žiūrėdamas iš dangaus, kvailų prietarų nereikia paisyti“, – šypsojosi moteris.
O dvigubai šventei Viktorija pasakojo ruošusi viską pati savo rankomis. Ir sudėtinga tikrai nebuvo, nes organizaciniais darbais moteris užsiimdavo ir anksčiau – planuodavo savo koncertus. Lengva buvo ir dėl to, kad nuolat sukosi keli pagalbininkai. Mama iškepė du skanius tortus, į pagalbą atskubėdavo sesuo, mergaičių krikšto mama bei santuokos liudininke tapusi Paulina, jos vaikinas Justinas, giminaitis Simas.
Po šventės visi dalyviai vyko į sodybą, kurioje labai svetingai priėmė jos šeimininkai: „Vaišino mus savo keptais amerikietiškais pyragais, oras buvo fantastiškas. Vengėme visų tradicijų, todėl kiekvienam buvo skirtas mūsų dėmesys ir laikas, svečiai atsipalaidavo visiškai neoficialioje aplinkoje.“
Planuose šios šeimos dar yra ir povestuvinė kelionė. Smagu būtų, sako Viktorija, dar trumpam kur nors išvažiuoti, ir tikisi, kad koronavirusas tokių planų nesutrukdys.
„Galbūt palėksime į užsienį, bet kai tokia situacija, gal nelabai realu tai įgyvendinti. Labai mėgstame ramybę, vienumą, tarp žmonių masės nei vienas, nei kitas gerai nesijaučiame, todėl nesinori į tą lietuviško pajūrio skruzdėlyną. Variantų yra visokių, bet žiūrėsime, kaip pavyks“, – sakė smuikininkė.
TAIP PAT SKAITYKITE: Gerda ir Andrius Žemaičiai pakrikštijo sūnų Nikolą: šeimos šventė turėjo įvykti ypatingą dieną
TAIP PAT SKAITYKITE: Irūna Puzaraitė-Čepononienė su vyru pakrikštijo dukrą: krikšto mama tapo sesuo Ineta
