Žmogui, nesusidūriusiam su dviračių sportu, terminai „Trial“ ar „Street Trial“ gali būti sunkiai suprantami. Tačiau norą skraidyti tiesiogine šio žodžio prasme supranta visi – jau nuo senų laikų žmogus svajojo kaip paukštis pakilti į orą, juk ne veltui atsirado oro balionai ar lėktuvai. Tačiau jų Petrui, kad galėtų skristi, visai nereikia – užtenka dviračio, nors ir jis yra šiek tiek kitoks nei įprasta.
„Street Trial“ sportu P.Beržinis susidomėjo 2010-aisiais, kai vedamas smalsumo internete pamatė, kokius įspūdingus triukus galima daryti su šiais išskirtiniais dviračiais.
„Jau nuo mažumės važinėdavome su draugais kieme standartiniais dviračiais ir prisižiūrėję iš kitų bandydavome padaryti triukų. Susikasdavome mažą trampliną ar ant galinio rato bandydavome pavažiuoti... Tačiau domėtis būtent šiuo sportu pradėjau prieš septynerius metus, kai į „Google“ paieškos laukelį parašiau bike tricks (triukai su dviračiais, red.). Rezultatuose aptikau tokį Danny Macaskillą, kuris publikavo vaizdo įrašą, kai važinėjo vadinamuoju „Street Trial“ dviračiu. Keldamas vaizdo įrašus, jis taip išgarsino šį sportą visame pasaulyje, kad vaizdo įrašų peržiūros dabar jau viršija 200 mln. Peržiūrėjęs vaizdo įrašus supratau, kad aš irgi noriu mokėti daryti tokius triukus ir pasiekti tiek, kiek pasiekė pats Danny Macaskillas“, – 15min pasakojo P.Beržinis.
Petrą Beržinį įkvėpę Danny Macaskillo triukai:
P.Beržinis sako, kad pati pradžia buvo išties sudėtinga – juk tokio sporto mokytojų Lietuvoje nėra, tad teko mokytis žiūrint vaizdo įrašus internete. Be to, tai – ne pigus malonumas. Pasak Petro, pats paprasčiausias triukų dviratis kainuoja apie 600 eurų, labai gerų kaina gali siekti net 2000–2500 eurų.
„Pirmiausia, Lietuvoje nebuvo tokių dviračių, tad teko ieškoti užsienyje. Kai įsigijau, pradėjau mokytis, bet iš pradžių buvo labai sunku – šis sportas reikalauja labai gerai išlaikyti pusiausvyrą, turi kontroliuoti dviratį, jį jausti, turi gerai mokėti „žaisti“ su stabdžiais. Reikia labai daug laiko ir noro, kad ko nors pasiektum, nes sportas labai sunkus. Iš pradžių žiūrėjau „YouTube“ vaizdelius, bandžiau atkartoti triukus, paskui pradėjau improvizuoti. Važinėju jau septynerius metus, tačiau dar reikia labai tobulėti“, – teigė P.Beržinis.
P.Beržinis aiškino, kad „Trial“ yra dviračių disciplina, kuomet dviratininkas stengiasi įveikti kliūtį nenulipęs nuo dviračio greičiausiu ir efektyviausiu būdu. Tai apima šuolius į aukštį ar tolį, o šiame sporte svarbiausia – pusiausvyra ir dviračio kontrolė. Tokie dviračiai turi galingus stabdžius, yra lengvi, neturi sėdynės, o geometrija pritaikyta stovėjimui ant galinio rato.
„Street Trial“ – dviračių disciplinos „Trial“ atšaka, kuri atsirado maždaug prieš 10 metų. Tai yra BMX ir „Trial“ stilių mišinys. Būtent šiuo sportu ir užsiima P.Beržinis. „Čia viskas paremta momentiniu šuoliu, kad iš vietos galėtum aukštai užšokt“, – sakė P.Beržinis.
P.Beržinis pasakojo, kad kaimyninėje Latvijoje šios sporto šakos atstovai jaučiasi geriau – įsisavinus Europos Sąjungos paramą, dviračių triukus jie gali atlikti specialiai tam įrengtuose parkuose. Deja, Lietuvoje situacija yra prastesnė ir treniruotis tenka gatvėje.
„BMX ir riedlenčių sportininkai ir Lietuvoje turi parkus, o aš važinėju gatvėje. Pavyzdžiui, pamatau sieną ir bandau užšokti ant jos priekiu ar galu. Čia jau viskas priklauso nuo vaizduotės, kaip išnaudoti tam tikrą kliūtį, sieną. Man šitas sportas patinka todėl, kad jis visiškai neriboja ir galima su juo daryti bet ką. Gal visiems bus aiškiau – tai yra beveik parkūras ant dviračio“, – pasakojo P.Beržinis.
Petras buvo vienas pirmųjų Lietuvoje, kuris pradėjo domėtis šia sporto šaka, tačiau dabar pažįsta ir daugiau bendraminčių. Vaikinas skaičiuoja, kad Lietuvoje pažįsta apie 20 žmonių, kurie sportuoja su „Street Trial“ dviračiais. Vaikinas nori didinti susidomėjimą šia sporto šaka, todėl pats pradėjo kurti vaizdo klipus.
Tačiau tam, kad savo įgūdžius galėtum rodyti kitiems, reikia įdėti be galo daug darbo.
„Po septynerių metų darbo aš manau, kad šioje srityje nemažai pasiekiau, bet, lyginant su užsieniu, aš esu vienas iš pradedančiųjų. Užsienyje lygis yra labai aukštas ir savo vaizdo įrašais aš nelabai sužavėčiau, o lietuvius, kaip matau, tai žavi. Vien dviračio balanso pajautimui, kad mokėtum gerai pašokt ir nušokt, reikia 3–4 metų“, – teigė P.Beržinis.
Treniruočių metu Petras neišvengia ir traumų, tačiau norint tobulėti kartais reikia paaukoti ir savo sveikatą.
„Man buvo lūžęs pirštas, buvau susilaužęs riešą, yra trūkę kelio raiščiai. Motyvacijos po tų įvykių nepamažėjo. Aš žinau, kad šis sportas gali būti pavojingas sveikatai, bet man tai nerūpi. Aš geriau darysiu tai, ką noriu, ir šiek tiek nukentėsiu fiziškai, nei nedarysiu to išvis. Iš tikrųjų, ar tu nukrisi ar ne, yra visiškas laimės reikalas. Aišku, jeigu tu nenori savęs spausti ir progresuoti, gali nesusižeisti, bet tuomet nieko nepasieksi. Jeigu nori tobulėti ir išmokti ką nors naujo, tikrai krisi, bet tada atsikelsi ir bandysi tol, kol tau išeis.
Man ir tėvai sakydavo, kad geriau pasaugočiau save, nes senatvėje bus blogai, bet man patinka šis sportas. Aš jau susitaikiau su tuo, kad man gali skaudžiai baigtis, bet mane tai veža ir aš nesiruošiu sustoti“, – kalbėjo P.Beržinis.
Pastatų energetiką VGTU studijuojantis Petras sako, kad šiuo sportu užsiima tik dėl malonumo ir saviraiškos – Lietuvoje nėra „Street Trial“ konkursų, o tuo labiau iš šio sporto, bent jau mūsų šalyje, neišgyvensi: „Nors užsienyje mačiau pavyzdžių, kuriems tai tapo apmokamu darbu.“
P.Beržinis teigė, kad „Street Trial“ sportu galima užsiimti maždaug iki 40 metų, todėl dabar stengiasi visą laisvą laiką skirti treniruotėms. „Tai priklauso nuo sveikatos. Tam žmogui, kuris mane sužavėjo, jau yra 30 metų ir jis vis dar gerai jaučiasi. Manau, kad šiuo dviračiu gali važinėti iki 40-ies, bet tai priklauso nuo žmogaus sveikatos. Aišku, tam tikrai reikia jėgos – jeigu esi silpnas, nemanau, kad kas nors gali pavykti“, – 15min pasakojo P.Beržinis.
Petro Beržinio atliekami triukai dviračiu:
