1. Kartą taip išgąsdinau mamą, kad jos širdis nusirito į kulnus. O viskas buvo taip: mamytė tą dieną negalėjo manęs palydėti į darželį, kuris buvo vos už kelių žingsnių nuo mūsų namų. Paleido mane vieną, o aš, užuot ėjusi į darželį, pasukau į mišką. Išsirinkau gražų medį ir atsiguliau pasideginti. Suknelė ant galvos užmesta, balti triusikiukai šviečia... Laimė, mane surado gyvą ir sveiką.
2. Vaikystėje buvau nepataisoma išdaigininkė. Pamenu, mama liepdavo man valgyti lašinius. Raumenuką greitai sušlamšdavau, o riebaliuko labai nemėgdavau. Radau sprendimą: tai, ko nesuvalgydavau, mesdavau už viryklės. Vieną dieną tvarkydamasi mama surado ir suskaičiavo net 17 lašinių gabaliukų. Gavau tiek pat kirčių diržu (juokiasi).
Kita išdaiga, kurią iškrėčiau, – kartą sulaužiau mamos lovą. Vaikystėje neturėjau rogučių. Atėjus žiemai labai norėjau su draugais pavažinėti nuo kalnų. Sugalvojau iš mamos lovos pasidaryti roges. Nusukau kojas ir išnešiau čiužinį į lauką. Ant tokių „rogių“ tilpau aš ir dar aštuoni draugai – labai smagiai čiuožinėjome. Aišku, tą naktį mama nebeturėjo kur miegoti...
3. Esu kilusi iš daugiavaikės šeimos, abu mano broliai ir sesuo turi neįprastus vardus. Vyresniam broliui mama davė Klaido vardą, nes ją sužavėjo tuo metu perskaityta knyga „Amerikietiška tragedija“. Jaunesnį brolį pavadino Žydrūnu dėl jo gražių melsvų akių, o mūsų jaunėlei davė Andželitos vardą, kurį išgirdo viename populiariame filme.
4. Pirmoji meilė mane aplankė pionierių stovykloje. Tada man buvo maždaug 12 metų. Mano pora metų vyresnės simpatijos vardas buvo Virgis. Labai jį įsimylėjau, laukdavau diskotekos, kad galėčiau su juo pašokti. Taip pat ir jo siunčiamų laiškų. Tiesa, dabar sutikusi gatvėje Virgio turbūt nebepažinčiau.
5. Kadaise dalyvavau konkurse „Dainų dainelė“ Operos ir baleto teatre ir buvau sudirbta komisijos narių. Man tuomet žiuri nariai pasakė, kad mano balsas kaip Vinipūcho ir kad niekada netapsiu gera dainininke. Tačiau nenukabinau nosies ir siekiau užsibrėžtų tikslų.
6. Mane nuo vaikystės traukė pramogų pasaulis: norėjau tapti dainininke, laidų vedėja ir aktore. Pamenu, kad sugadinau vienintelį namuose kabėjusį paveikslą: iškirpau jo vidų ir palikau tik rėmą. Įsivaizdavau, kad tai yra televizorius ir kad aš tapau kultūros bei pramogų pasaulio dalimi.
7. Esu pamišusi dėl guminukų. Nuvykusi į svečią šalį, pirmiausia skubu į prekybos centrą ir ieškau guminių saldainių. Skaniausi kada nors ragauti buvo Airijoje, neblogi pasitaikė Norvegijoje. Gaila, kad Lietuvoje nėra mano pačių mėgstamiausių. Galėčiau juos valgyti vietoj duonos (juokiasi).
8. Niekada gyvenime nesilaikiau dietų. Nors daugelis scenos žmonių reguliariai derina mitybą ir atsisako kaloringų produktų, man dėl tobulos figūros nė karto neteko imtis alinančių priemonių. Visą gyvenimą svėriau vienodai.
9. Mano blogoji savybė – naktipiečių valgymas. Nuo vaikystės mėgstu ką nors kramsnoti naktimis. Jei mama organizuodavo cepelinų puotą, per kartą suvalgydavau penkis, po valandos sukirsdavau dar porą, o atėjus nakčiai nuslinkdavau į virtuvę ir iš šaldytuvo išsitraukdavau dar vieną šaltą didžkukulį. Jį paslapčia suvalgydavau lovoje. Panašiai elgiuosi iki šiol – vis ką nors vidurnaktį kramsnoju.
10. Automobilio nevairavau mažiausiai dešimt metų. Nors vairuotojo pažymėjimą gavau iš karto baigusi mokyklą, jau dešimt metų nevairuoju jokios transporto priemonės. Mano vairuotojo pažymėjimas liko Latvijoje (pas tuometinį Džordanos mylimąjį – aut. past.). Laimė, jau daug metų turiu kas mane saugiai vežioja (šypteli).
11. Turiu mažiausiai milijoną įvairių fobijų. Kartais net vadinu save baimių maišeliu. Žiauriai bijau vorų, pelių, kirmėlių, aukščio ir vandens. Tiesa, man gana dažnai tenka skraidyti lėktuvais ar plaukti laivais į koncertus, tačiau tai darau sukandusi dantis. Juk nenueisi pėsčiomis į Ameriką...
12. Mylėjau kelis kartus gyvenime ir kaskart vis kitaip. Rimtus santykius puoselėjau kelis kartus. Kiekviena draugystė man davė skirtingos patirties, visi santykiai buvo naudingi ir reikalingi. Tačiau dabar esu laimingiausia gyvenime.
13. Paskutinė mano perskaityta knyga – Alleno Carro „Lengvas būdas mesti rūkyti“. Nusipirkau ją, nes trokštu atsikratyti šio žalingo įpročio. Tiesą pasakius, rūkau nuo 24 metų ir pagaliau noriu nebesmirdėti cigaretėmis ir nebežaloti savo organizmo.
14. Gėdingiausias mano gyvenimo įvykis – vagystė. Viskas vyko taip: 8 klasėje mokykloje buvo organizuojamas egzaminas, kurio metu reikėjo komisijai papasakoti linksmiausią savo gyvenimo įvykį. Aš pamaniau, kad bus šaunu, jei papasakosiu, kaip iš svetimo sodo vogiau braškes. Viską atskleidžiau su smulkiausiomis detalėmis. Ir tik vėliau sužinojau, kad komisijoje sėdėjo žmogus, iš kurio sodo aš ir pavogiau tas braškes. Jaučiausi siaubingai!
15. Prieš metus Vilniuje surengiau bene prasčiausią savo koncertą. Todėl atėjo metas ištaisyti klaidą. Spalio 14 dieną kviečiu vilniečius į savo gimtadienio šventę klube „New York“.
