Taip malonu su jumis kalbėti apie abstinenciją. Tu, Elegijau, nevartoji alkoholio ir narkotikų beveik penkerius metus, o Džordana be velnio lašų džiaugiasi gyvenimu keturis mėnesius. Kaip jaučiatės?
Džordana (toliau Dž.): Tiesiog puikiai. Kaip atrodau, taip ir jaučiuosi (šypteli). Gyvenimas nusidažė naujomis spalvomis. Manau, per daug metų iššvaisčiau kaifui. Buvau apakusi nuo alkoholio, nuo žmonių, nuo darbų. Šampanas ir brendis dažnai liedavosi laisvai. Aplinkui nemačiau tokių nuostabių dalykų kaip gamta, nors man to taip reikėjo. O dabar, kai visiškai nebevartoju alkoholio, pasaulį pradėjau matyti kitaip. Šakės, kiek prireikė metų, kad pagaliau perkainočiau vertybes ir subręsčiau...
Elegijus (toliau E.): Džordana dabar visiškai kitokia asmenybė. Na, išoriškai ji visada man buvo graži, tačiau negaliu atsidžiaugti, kad jos vidus sužydėjo naujomis spalvomis.
Kas buvo Džordanos blaivybės iniciatorius?
Dž.: Be abejo, Elegijus. Jis, kaip ir aš, išklausė vadinamąją „Minesotos“ programą, padedančią atsikratyti priklausomybės nuo alkoholio. Elegijus yra didžiausias mano mokytojas ir ramstis visais gyvenimo klausimais. Jau ir anksčiau Elegijus bandė mane atpratinti nuo alkoholio – ėjome pas įvairius žiniuonius, burtininkus, tačiau niekas nepadėjo...
E.: Man atrodo, kad Džordana iš pradžių netikėjo, jog „Minesotos“ programa, dar kitaip vadinama anoniminių alkoholikų susibūrimu, gali padėti. Aš pats kadaise vartojau ir alkoholį, ir narkotikus. Nesigėdiju to, nes man pavyko šią bėdą įveikti. Džordana nusprendė apie tai prabilti viešai dėl tokios pat priežasties.
 |
| "LaDore" nuotr./Džordana Butkutė ir Elegijus Strasevičius |
Džordana, kadangi dabar jau lengvai gali kalbėti apie savo buvusią bėdą, papasakok, kokį gydymą Tau teko iškęsti?
Dž.: Iš pradžių 28 dienas gilinausi į savo problemą ir šalia sėdinčių alkoholikų patirtį. Neslėpsiu: kai pirmą kartą mane Elegijus atvežė į anoniminių alkoholikų susibūrimą, buvo labai sunku. Viskas vyko taip, kaip rodo filmuose. Atsistojau ir ištariau: „Sveiki, aš Džordana. Esu alkoholikė.“ Ypač dažnai kartodama šiuos žodžius supratau, kad turiu bėdą, kurios daugiau negalima ignoruoti. Kiek dar būčiau save, Elegijų, artimuosius, gerbėjus apgaudinėjusi?..
Niekada nesakau niekada. Nerašyta alkoholikų taisyklė sako, kad reikia džiaugtis kiekviena diena, kurią pragyvenai be alkoholio. Nežinau, kaip bus rytoj, bet esu laiminga, kad šiandien buvau blaivi! Tiesa, nėra posakio „buvęs alkoholikas“. Ši etiketė yra visam laikui ir aš jos nebijau. Mes visą gyvenimą turėsime savo kėdę anoniminių alkoholikų būryje. Bet kurioje valstybėje, bet kuriuo metu...
Stebėjausi, kad „Minesotos“ programos dalyviai yra ne mėlynanosiai, kurie konteineriuose ieško maisto, o inteligentai, dėl savo priklausomybių praradę šeimas, darbus, turtus... Tai labai sukrečia ir priverčia atsitokėti! Su Elegijumi ketiname ir toliau vaikščioti į anoniminių alkoholikų susibūrimus.
Kokia buvo Tavo ankstesnė patirtis, kai bandei atsisakyti alkoholio?
Dž.: Man labai daug kartų norėjo padėti patys artimiausi žmonės. Jie tiesdavo ranką, siūlydavo spręsti bėdą, tačiau tuo metu visi pagalbininkai man atrodė kaip didžiausi priešai. Ne kartą ir medikai sakė: „Jei ir toliau gersi, pražudysi save“...
E.: Laimė, pavyko Džordaną išplėšti iš mirties nagų! Manau, ji palengva ėjo pražūties link. Ir tokia pražūtis, kai palengva degraduoji, yra kur kas baisesnė nei staigi savižudybė. Artėjo riba, kai būtų tekę rinktis iš dviejų – mirties ir gyvenimo. Didžiuojuosi, kad Džordana pasirinko pastarąjį.
Dž.: Negaliu atsidžiaugti, kad po „Minesotos“ programos mano nuomonė pasikeitė kardinaliai. Tik dabar supratau, kad visi norėjo mane išgelbėti, o ne pakenkti. Žinai, dabar pamačiusi išgėrusį žmogų net nusipurtau iš šleikštulio. O kadaise juk nuo manęs trenkdavo brendžio kvapas... Nebenoriu grįžti į tuos siaubingus laikus!
Papasakok apie pačią kritiškiausią situaciją gyvenime, kuri įvyko dėl girtavimo...
Dž.: Tokių siaubingų nutikimų buvo daug, neįmanoma kažko išskirti. Tačiau vieną rytą atsikėlusi supratau, kad nuo viso šito pavargau. Šalia turiu Elegijų, kuris suorganizuoja man šimtus koncertų, rūpinasi buitimi, o aš, užuot jam padėjusi, girtuokliauju... Kad ir kaip siaubingai dabar nuskambės, bet jis bijodavo mane vieną palikti namie, nes žinodavo, kad iš kur nors gausiu brendžiuko ir prisiliuobsiu...
Noriu atsiprašyti savo brangiausių žmonių, gerbėjų, kad tiek daug kartų juos nuvyliau. Pripažįstu, kad buvo koncertų, į kuriuos neatvykau dėl to, jog buvau girta. Tačiau ne visi pasirodymai buvo atšaukti dėl šios priežasties. Tikrai dažnai ir susirgdavau.
Man gėda, kad taip gyvenau. Nesvarbu, kad nebuvau priėjusi prie tokio etapo, jog kasdien girta gulėčiau prie konteinerių, bet tikėtina, kad man nedaug trūko iki tokios tragedijos. Vis dėlto dabar žinau, kad esu gerame kelyje!
Kokios savo gerbėjų reakcijos tikiesi sulaukti po tokios atviros išpažinties?
Dž.: Manau, atsiras skirtingai interpretuojančių šią situaciją. Vieni nepatikės, kad atsisakiau alkoholio, kiti pasidžiaugs už mane. Aš negaliu užtikrinti, kad daugiau niekada negersiu, tačiau gyvenu šia blaivia diena. Šiandien negeriu, o rytoj nežinau, kaip bus. Kartosiu sau tai kasdien! Žmonės neturėtų manęs smerkti už tai, kad pripažinau turinti didelę bėdą ir noriu ją spręsti. Ar galima už tai mane maišyti su žemėmis? Trokšte trokštu susitvarkyti gyvenimą – noriu, kad jis būtų visavertis!
Tiesą pasakius, jaučiu sau pagarbą už tai, kad būdama žinoma moteris sugebėjau viešai ištarti, jog esu alkoholikė (šypteli). Kad ir kaip buvo sunku, kad ir kokios spalvos tuo metu buvo mano veidas, kad ir kiek ašarų nuriedėjo, aš tai padariau.
 |
| "LaDore" nuotr./Džordana Butkutė ir Elegijus Strasevičius |
Dabar apie savo priklausomybes jau galite kalbėti ramiai?
Dž.: Taip, viskas jau yra kitaip, todėl žodžiai nebestringa gerklėje. Galiu drąsiai pasakyti, kad alkoholį reikia gerbti, bet su juo nedraugauti, kadangi jis yra už tave stipresnis!
E.: Manau, tai auksiniai žodžiai ir aš jiems visiškai pritariu.
Dž.: O aš norėčiau pasakyti citatą, kurios autorius yra tarp alkoholikų garsus Albinas, negeriantis jau dvidešimt metų. Jis kadaise ištarė žodžius, kuriuos pritaikiau sau: „Geriau jau užmiršiu savo vardą, bet prisiminsiu, jog esu alkoholikė.“
Kaip manote, kaip nuo šiol klostysis jųdviejų santykiai?
Dž.: Jei Elegijus mane iškentė tais baisiaisiais laikais, nuo šiol viskas bus tik dar geriau. Nenoriu prisiminti savo buvusio draugo (Sergejaus Gorbono – aut. past.). Tie dešimt metų, kuriuos su tuo žmogumi praleidau, buvo skausmingi. Tiesą pasakius, jis tik paaštrindavo mano girtuoklystes. O Elegijus sugebėjo mane pažaboti. Jam už tai būsiu dėkinga visą gyvenimą.
Sutapimas ar ne, tačiau kardinaliai pasikeitus Džordanos gyvenimui, atsirado daugybė naujų pasiūlymų. Gegužę drauge išvažiuojate į tokį koncertinį turą užsienyje, apie kokį negalėjo pasvajoti nė viena Lietuvos žvaigždė...
Dž.: Tai Elegijaus nuopelnas! Kad tu žinotum, kiek jis įdėjo pastangų. Šio turo ir visų būsimų koncertų metu atsiprašysiu savo gerbėjų ir pabandysiu susigrąžinti jų pasitikėjimą. Trokštu visiems padėkoti už tai, kad nuo manęs nenusigręžė.
E.: Kalbant apie šį koncertinį turą, galiu nuspėti, kad kiekvienas pasirodymas nuo šiol įgaus naują prasmę. Laukia įdomus periodas – drauge vyksime į pusantro mėnesio, o gal ir dar ilgesnes gastroles užsienyje. Jau patvirtinta 12-ka koncertų: 6-i Airijoje, 6-i Anglijoje. Intensyviai deramės dėl pasirodymų Švedijos ir Danijos lietuvių bendruomenėms.
Dž.: Elegijus labai gerai viską suorganizavo, nes tarp koncertų bus pakankamai laiko atsikvėpti, pailsėti, pasidairyti po apylinkes. Nebeforsuosime.
E.: Daugiau nebegalima sekinti Džordanos. Reikia dirbti su saiku!
Galbūt šias gastroles galima vadinti ir savotišku jųdviejų medaus mėnesiu?
E.: Net neabejoju, kad mūsų su Džordana laukia didžiulio dvasinio suartėjimo laikotarpis. Galima jį pavadinti medaus mėnesiu. Dabar galėsiu džiaugtis blaivia savo mylimąja, susipažinti su naujomis jos dvasinėmis savybėmis. Su Džordana mus dabar sieja meilė, pagarba, darbas ir... abstinencija. Mūsų blaivios širdys geriau nei bet kada jaučia viena kitą.
Tiesa, kad turite ir daugiau džiugių naujienų?
Dž.: Taip, noriu šiek tiek pasigirti (šypteli). Neseniai įsigijom žemės už Kauno. Ten ketiname statytis namelį...
E.: Manau, tai bus ne mažas namelis, o didelis namas (juokiasi).
Dž.: Nuo šiol noriu būti tikru gamtos žmogeliuku. Užteks tūsintis!
E.: Mūsų su Džordana laukia nuostabus etapas!
