„Pifas yra tikrų tikriausias mūsų šeimos narys, mes jį vadiname Pifu Jakilaičiu. Kai prisistatinėjam žmonėms, kurie nepažįsta, sakau: čia Barbora, Morta, Bernardas, čia Pifas Jakilaitis. Tai tarsi pabrėžia jo statusą“, – šį šeštadienio vakarą LNK laidai „Gyvūnų pasaulis“ šypsodamasis pasakos Edmundas Jakilaitis.
Pifas Jakilaičių šeimoje atsirado labai tikėtai ir gerai apgalvojus visus atsakomybės kriterijus. Kai vyresnioji Edmundo dukra Barbora užsinorėjo šuniuko, tėtis pasiūlė jai susitaupyti ir pačiai jį įsigyti.
„Mes sutarėme taip, kad tą dieną, kada ji nevalgo saldainių ir gauna gerą pažymį mokykloje, tada ji mokėsi pirmoje klasėje, gauna 5 litus. Tokiu būdu ji sutaupė 400 litų ir nusipirko šuniuką už savo pinigus“, – prisiminė E.Jakilaitis.
Kokios veislės šunį įsigyti, sprendė visa šeima. Kadangi Jakilaičių šeima gana didelė, tai ir atrankos kriterijų buvo labai daug.
„Vienas kriterijus buvo, kad, kai šuo atbėga prie žmogaus, žmogus turi neišsigąsti, o džiaugtis. Antras kriterijus, kad plaukai, kurie krenta nuo šuns, turi būti nei juodi, nei balti, nes ir juodi, ir balti plaukai matosi ant rūbų ir ant baldų. Na, trečias dalykas buvo mano žmonos suformuluotas kriterijus, kad kai jis kažkur kažką padaro, nereikėtų eiti su kastuvu“, – juokėsi Edmundas.
Kaip Edmundo Jakilaičio dukra Barbora pamėgo jojimą? Kodėl pats Edmundas vaikystėje seneliams nupirko šunį ir katę? Kaip apsaugoti šąlančias augintinių pėdutes – visus atsakymus pamatysite gyvūnų gyvenimo būdo laidoje „Gyvūnų pasaulis”.
