Tačiau šeima nepamiršta ir Lietuvos – čia, kaip sako Edita, stengiasi sugrįžti kone kas mėnesį, rečiausiai – kas du.
Ir nors dabar Edita jau vėl pakėlė sparnus į Italiją, vos prieš kelias savaites ją dar buvo galima sutikti Lietuvoje. Čia su Mirko dviem savaitėms atvykusi ji dalyvavo savo vardo šokių studijos Trakuose surengtoje stovykloje, taip pat teisėjavo „Gintarinės poros“ sportinių šokių konkurse. O vėliau, pasveikinusi mamą su Motinos diena, išvyko atgal.
„Šįkart buvo daug reikalų, tik spėk suktis. Mano studija sėkmingai veikia, vaikučiams labai neblogai sekasi, todėl stengiuosi iš visų jėgų juos palaikyti. Aišku, kad atvažiavusi aplankau ir mamą, draugus, viską stengiuosi suderinti“, – 15min linksmai pasakojo buvusi pasaulio, Europos ir daugkartinė Lietuvos sportinių šokių čempionė.
Gimtinės ilgesį jaučia nuolat
Ir nors beveik per trejus Italijoje praleistus metus šokėja sako jau spėjusi apsiprasti, o Livorną ėmusi laikyti tikrais namais, ilgesį Lietuvai jaučia visuomet. „Labai pasiilgau Lietuvos, kitaip tiesiog neįmanoma. Nepasiilgau tik šlapių ir tamsių žiemų, o vasarą – čia nuostabu. Kai gyveni kitoje šalyje – viskas atrodo kitaip, viską imi matyti kitomis spalvomis“, – sakė pašnekovė.
Garsi šokėja tikina, kad posakis, jog žolė visuomet kitur atrodo žalesnė – ne iš piršto laužtas. Gyvendama daugelio išsvajotoje Italijoje, nemažai kasdienių dalykų ji ėmė matyti ne turistų, o vietinių akimis, ir tikina – Lietuva yra fantastiška šalis.
„Lietuviai dažnai verkia, kad viskas čia yra blogai. Tačiau aš esu susidūrusi su Italijos organizuotumu ir galiu palyginti – visa tvarka, organizacinė sistema, visa biurokratija Lietuvoje yra labai aukšto lygio, čia žmonės puikiai atlieka savo darbą“, – pasakojo ji.
Pajusti kitokį, itališką, ritmą jai teko ne kartą – vien jau tuomet, kai atvyko čia ir ėmė lauktis sūnaus, medicininę sistemą čia tuomet vadino „tikru nusivylimu“. Tačiau vėliau po truputį apsiprato – prie visos kultūros, žmonių bendravimo stiliaus, jų laisvesnio požiūrio į viską.
„Pirmus metus gyvenant čia man atrodė, kad Italijoje smagu būti turistu, atvykti paatostogauti, tačiau gyventi – nenorėčiau. Čia žmonės pozityvūs, atsipalaidavę, dėl nieko nesuka galvos, tačiau kai tenka su jais dirbti – tampa sudėtinga, jų ir atsakomybės pojūtis kitoks nei lietuvių. Ir jei iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad italai smagesni, linksmesni, nuoširdesni – tai tik iš pirmo žvilgsnio, iš tikrųjų taip nėra“, – sakė ji.
Dauguma Editos draugų čia – lietuviai, todėl ji nepamiršta ir lietuvių kalbos. O ir su bičiuliais gimtojoje šalyje sako kalbanti kasdien – jų labai pasiilgsta ir net galvoja apie tai, kad vasarą kviesis daugelį į svečius.
„Manau, kad visuomet bus justi tėvynės ilgesys, o savoje šalyje visuomet jausiesi kaip namuose. Aš turbūt visuomet jausiu tą namų trūkumą, nesijaučiu čia kaip vietinė, nors jau pripratau ir ėmė patikti“, – 15min kalbėjo Edita.
Senelio cepelinai ir mėgstama lietuviška virtuvė
Ji džiaugėsi, kad neretai šeimą Italijoje aplanko Editos tėtis. Net ir dabar, kai ji su Mirko viešėjo Lietuvoje, jis atvyko prižiūrėti anūkų į Italiją.
„Tėtis labai stropiai gelbėja, jam labai patinka kartu gyventi, dažnai atvyksta. Mamai kiek sunkiau fiziškai su vaikais, jie judrūs, reikalauja priežiūros. O tėtis – nors kalbos ir nemoka, bet sugeba ir apsipirkti, ir susitvarkyti, ir net cepelinų visai šeimai prigaminti. Visi italai stebisi ir žavisi tokiu seneliu“, – linksmai kalbėjo Edita.
O lietuviški patiekalai jos šeimoje – gana dažni, lietuviškus barščius, bulvinius patiekalus tiesiog dievina vyras Mirko, taip pat mėgsta ir dukra Evita. „Mirko sakė, kad lietuviška virtuvė – kažkoks stebuklas, jis tiesiog dievina tradicinius lietuviškus patiekalus. Nors jie su sveika mityba neretai prasilenkia, tai stengiamės nepiktnaudžiauti“, – sakė šokėja.
Mirko ji taip pat supažindino ir su lietuvišku vasabiu vadinamais krienais, ir jis juos labai pamėgo.
„Visos sriubos, šaltibarščiai, juoda duona – mūsų šeima tai labai mėgsta“, – kalbėjo Edita.
Dukra Italijoje – lyg žuvis vandeny
Ir nors ji pati dar kartais spėja pajausti namų ilgesį, dukra Evita čia jaučiasi tarsi vietinė. Pasak pašnekovės, ji čia puikiai apsiprato, jaučiasi labai laiminga. „Jai čia visi šypsosi, visi ją myli, ji čia jaučiasi išskirtinė ir jau itališkai be akcento kalba“, – pasakojo Edita.
Šiemet Evita baigs ketvirtą klasę ir tai yra treti metai, kai ji mokosi itališkoje mokykloje – iš Lietuvos mergaitė išvyko čia baigusi pirmą klasę.
Tačiau svečioje šalyje ji puikiai apsiprato, mokykloje jaučiasi sava, susirado daug naujų draugų, įdomios veiklos. „Iš pradžių aš pati labai stresavau, labai išgyvenau, bet Evita adaptavosi labai lengvai. Man ir pačiai sunkiau su italų kalba, reikėtų prisiversti išmokti kalbėti taisyklingai gramatiškai, nors ir dabar kalbu gerai. O dukra – jau laisvai ir taisyklingai. Dabar dar mokosi ir anglų, todėl šneka trimis kalbomis“, – pasakojo Edita.
Evita čia lanko šokių pamokas, ji tapo net Italijos čempione. Šokti mergaitei, pasak Editos, labai patinka, ji noriai seka mamos pėdomis. Tai džiugina ir pačią Editą. „Jeigu surastų kokį kitą sportą, su malonumu mama pakeistų, bet kol kas to kito sporto nenori, tai viskas gerai. Aš patenkinta, man svarbu, kad ji pati save atrastų. Evita šoka gerai, bet nėra taip, kad būtų labai nuostabi – tiesiog vaikų lygis palyginti su ja žemas. Evita lanko ir disko šokius, mokosi anglų kalbos. Manau, kad svarbiausia – lavinti vaiką, nesvarbu, kas tai bebūtų“, – kalbėjo Edita.
O vaikai, pasak Editos, Italijoje, labai lepinami. „Jiems čia viskas leidžiama: galima vaikus atsivesti į vakarėlį, kur vaikų neturėtų būt, galima juos atsivesti į vakarienę. Vaikai čia – neliečiami, netrukdomi ir labai visų mylimi. Tačiau tas liberalus požiūris turi minusų, kad ir kalbant apie jų laisvalaikį, sportą, atsakomybę – yra daug tinginiukų“, – pasakojo ji.
Šiandien įprasta Editos diena prasideda panašiai, kaip ir daugelio: anksti atsikėlusi ji skuba nuvežti dukrą į mokyklą, o sūnų į darželį (dvejų Romeo jau metus lanko darželį ir nuo pat mažens nenorėjo būti su auklėmis, – red.). Vėliau jos laukia treniruotės, o tuomet vėl skuba pasiimti vaikus ir dukrą nuveža į būrelius.
Papildoma veikla domisi ir mažasis Romeo – jis jau dabar su tėčiu mokosi žaisti futbolą, taip pat netrukus ketina pradėti lankyti karatė pamokas. „Ten priima tik nuo trejų metų, tačiau laukiu nesulaukiu, kada galėsime jį ten pradėti leisti. Romeo labai aktyvus vaikas, jam patinka judėti. Mirko moko jį futbolo – čia gal jo paties neišsipildžiusi svajonė, kadangi jis pats ilgai žaidė ir gana profesionaliai, tačiau po to apsisprendė šokti. Todėl norėtų, kad sūnus žaistų futbolą“, – pasakojo ji.
Kraustosi į naujus namus
Paklausta, ar savo ateitį įsivaizduoja Italijoje, Edita neslepia – čia jai patinka ir čia ji norėtų gyventi, tačiau svajoja, kad vasaroms galėtų grįžti į Lietuvą. „Man būtų idealu, jei vasarą praleisčiau savo šalyje, žiemą – šiltesnėje šalyje nei Italija, o ten jau liktų ruduo ir pavasaris. Tačiau kaip čia bus, nežinia – mes čia jau įsikūrėme, o ir netrukus kraustysimės į namą, laukia įkurtuvės“, – sakė ji.
O kaip vestuvės? Jos, tikina, dar palauks. Esą nėra kur skubėti, tačiau šventės pora sako norinti ir šią progą tikrai paminės. O dabar artimiausiuose planuose – kraustymasis į naujus namus.
