 |
| Edita Daniūtė ir Mirko Gozzoli |
Internete peržiūrėjau jųdviejų su partneriu Mirko Gazzoli šokių įrašus. Taip gerai šokate!.. Aišku, nežinau visų aplinkybių, bet vis tiek labai gaila, kad pasitraukiate...
Aplinkybės paprastos: mudu su Mirko labai mažai treniravomės. Jis – puikus šokėjas, mes fiziškai tikome vienas kitam, ant parketo italas ir blondinė žiūrėjosi puikiai, bet... Mums buvo be galo sudėtinga suderinti treniruočių grafikus. Aš net stebiuosi, kaip sugebėjome taip ilgai – beveik trejus metus – išbūti pora!.. Pasaulyje daugiau nėra tokių šokėjų porų, kurios gyventų skirtingose šalyse ir dar turėtų šeimas. Tai – neįmanoma misija, kurią mes kažkaip stebuklingai kurį laiką vykdėme.
Kiek laiko įprastai praleisdavai svetur ir kiek – namie?
Namie būdavau vidutiniškai tris dienas per savaitę, o kitas keturias – įvairiuose pasaulio kraštuose. Su Mirko stengdavomės suderinti darbą su treniruotėmis, taigi kur vesdavome paskaitas ir seminarus, ten ir skrisdavome treniruotis. Susitikdavome vos keletui dienų, šokdavome po šešias–aštuonias valandas, bet ir tai per mažai. Galų gale ir sveikatai kenkia: sportininkas turi sportuoti nuolat, o ne pripuolamai.
Kuris pirmas apsisprendė tai baigti?
Mirko man primygtinai siūlė dažniau atvykti ar net kraustytis gyventi į Italiją. Viską apmąsčiau, sudėliojau pliusus ir minusus... Ir apsisprendžiau: tai reikštų, kad dar rečiau matyčiau savo vaiką, o aš negaliu to leisti. Mano dukrytei labai trūksta mamos, taigi šokių jau užteks. Atėjo laikas kitam gyvenimo etapui.
Paprasčiausiai pavargau nuo savo karjeros. Man norisi ramybės, normalaus gyvenimo, netgi – rutinos!..
Ir kaip dėl to jautiesi? Neverki kas rytą į pagalvę?..
Šįkart tikrai jaučiuosi puikiai. Pastaruoju metu pykau ant savęs, kad visko griebiuosi, bet nieko nespėju ir nepadarau iki galo. Darbų milijonai – ir tą, ir tą reikia nuveikti, dar atostogas kur nors norėčiau įterpti... Mano nerealaus nuostabumo vaikas auga vienišas su babytėmis ir auklėmis... Evitai jau ketveri: Viešpatie, kokia didelė spėjo užaugti! Paskutinį kartą išvažiuodama nulakavau jai nagus, grįžusi pamačiau, kad per tą laiką niekas to lako nenuvalė, viskas apsilupę...
Šokau daryti manikiūro. Juk net ir tam reikia mamos... Sėdžiu pasisodinusi vaiką ant kelių, karpau nagelius ir mintyse rikiuoju, kiek dabar mudvi kartu nuveiksime: ir žaisime, ir į kiną, ir į teatrą eisime... Pati ją vežiosiu ir į darželį, ir į gimnastikos būrelį... Paprasčiausiai pavargau nuo savo karjeros. Man norisi ramybės, normalaus gyvenimo, netgi – rutinos!..
Ar dar kada pasirodysi ant parketo?
Su Mirko apsisprendėme: jei nebešokame varžybose, nebedalyvaujame ir jokiuose šou. Manau, tai teisinga – pasitraukti reikia tuomet, kai esi viršūnėje. O po mūšio kardais nebemojuojama: metai bėga, forma prastėja, retkarčiais kur nors dalyvauti gal ir būtų smagu, bet pasirodymai jau būtų nebe tokie geri... Per karjerą pakankamai užsidirbau, tie metai nepaėjo veltui. Laikas pasitraukti iš scenos.
Vis kalbi apie bėgančius metus... Kokia amžiaus riba egzistuoja šokėjų profesionalų pasaulyje?
Maždaug trisdešimt penkeri–keturiasdešimt metų. Vyresni nei trisdešimt penkerių jau laikomi pagyvenusiais.
Iš pažiūros atrodai kaip mergaitė. Argi jauti, kad kūnas tampa kitoks nei dvidešimties?
Žinoma, ir dar kaip... Greičiau pavargstu. Kai sieki gero rezultato varžybose, krūvis būna didžiulis. Šokiai tikrai nėra vien tik kaifas... Privalai peržengti savo ribas, kad išspaustum maksimumą. Todėl labai džiaugiuosi, kad nebeteks savęs prievartauti. Dabar netgi galiu sau leisti pastorėti, priaugti kad ir dešimt kilogramų (juokiasi). Galiu sau leisti susirgti, visą dieną prasivartyti lovoje...
Antro vaiko kol kas neplanuojame turėti. Bet gal kada nors...
Gal prie sprendimo baigti karjerą prisidėjo ir tai, kad buvęs ilgametis tavo partneris Arūnas Bižokas pasaulio čempionatuose vis pirmas, o tu – vis antra? Atsipyko ta konkurencija?
O ne. Mes su Arūnu puikiai sutariame, visos nuoskaudos liko praeityje. Štai ir dabar jis paprašė, kad vesčiau jo rengiamas varžybas. Manau, mūsų abiejų karjeros buvo labai sėkmingos, o šokdami drauge to nebūtume pasiekę. Taigi abu tinkamu laiku priėmėme tinkamus sprendimus.
O ką apie tai mano tavo vyras? Ar kas nors jo atsiklausė prieš priimdamas svarbų sprendimą?
Aš jo niekada neatsiklausdavau, tad neklausiau ir dabar (šypteli). Iš tiesų Mindaugas labai džiaugiasi, kad nebešoksiu. Tai natūralu ir suprantama.
Maža ką – gal jam patiko toks gyvenimo būdas? Kai žmoną rečiau matai, labiau pasiilgsti...
Nelabai jam tai patiko... Turbūt nėra vyrų, kuriems patiktų toks žmonos gyvenimo būdas. Ir jis, ir tėvai, ir draugai jau seniai klausinėjo: „Kada pagaliau baigsi šokti?“ Aš vis sakiau: „Na, tuoj, dar vieną sezoną.“ Niekas manimi nebetikėjo... Šįsyk paskambinau vyrui ir pasakiau: „Žinok, jau viskas.“ O jis: „Eik tu, tikrai netikiu...“
Kai paskelbei baigianti karjerą, daugelis sukruto: gal tu laukiesi?
Ne ne, nesilaukiu (juokiasi). Noriu pasidžiaugti laisve. Kaune noriu įsirengti dar vieną studiją, ir namą norime pasistatyti... Antro vaiko kol kas neplanuojame turėti. Bet gal kada nors...
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Edita Daniūtė su vyru Mindaugu ir dukra Evita |
