„Pro akis prasprūdo spaudoje pasirodęs senas „Jaunimo gretų“ viršelis. Kaip tik jo ir neturėjau! Tai pirmasis mano viršelis, darytas, kai mokiausi antrame kurse. Pagaliau! Maniau, kad niekad jo neberasiu, o čia – išlindo juokingiausiomis aplinkybėmis. Galėsiu papasakot istoriją, jei kam įdomu“, – rašoma laidos „Pas Editą“ feisbuko puslapyje.
Į žurnalistės Editos Mildažytės intrigą dėl istorijos imta reaguoti komentaruose. Be to, juose buvo gausu pagyrimų tiek jai, tiek fotografui.
Sausio 19-ąją vykusioje žurnalo „Žmonės“ šventėje, kuri pažymėjo 1000-ąjį leidinio numerį, kartu su dukra juvelyre Rūta Petronyte pasirodžiusi laidų vedėja Edita Mildažytė ne tik pasidairė į viršelius, bet ir pasidalijo mintimis apie žinomumo kainą bei grožio kultą.
Akivaizdu, kad ne vieną dešimtmetį dirbant televizijoje pačiai Editai yra tekę susidurti su grožio standartais ir keliamais reikalavimais. Tiesa, ji tai stebėjo tik iš šalies – laidų vedėja patikino, kad niekada nebuvo pakliuvusi į grožio kulto pinkles.
„Čia tikriausiai ir yra mano sėkmės priežastis. Visų pirma, užaugau šeimoje, kurioje visos moterys labai gražios savaime, todėl buvo vertinamos pagal tai, ką jos pasiekė. Akcentai nuo pat mažens buvo dedami visai kitur.
Kitas dalykas, jaunystėje net nesupratau, kad esu graži. Prisimenu einam su draugėm į sporto rūmus ir sustoja kokie trys automobiliai – pasiūlo pavėžėti, susitikti, kavos išgerti. Tačiau mes nueinam toliau. Po kurio laiko panos sako: „einam su Editka, nes kai su ja eini, visos mašinos stoja“. O aš to vyrų dėmesio niekada nepastebėjau, nesureikšminau ir nesupratau“, – portalui Žmonės.lt pasakojo Edita.
„Grožis buvo duotybė, todėl niekad į tai nedėjau pastangų. Taip ilgą laiką savo gyvenime nedėjau pastangų ir buvo blogai, nes atėjo laikas. kai jau reikėjo dėt. Kadangi mane labai mylėjo ir man buvo tas pats –puikiai prašokau tą etapą, o dabar galiu ramiai senti. Kai buvau jauna – stengiausi įrodyti, kad esu protinga. Dabar stengiuosi įrodyti, kad esu graži“, – juokėsi kaip visada geros nuotaikos nestokojanti laidų vedėja.
Nors tikrai ne vienas yra pasvajojęs apie žinomumą ir galimybę atsirasti ant skaitomiausių žurnalų viršelių, Edita patikino, kad tai toli gražu nebuvo varikliukas, atvedęs ją į televiziją.
Laidų vedėja mintimis nusikėlė į savo karjeros pradžią ir prisiminė, kaip prie jos gyvenimo prisišliejo ir „žinomumas“.
„Esu kitos kartos, žinomumas nebuvo siekiamybė, jis nutiko pakeliui. Į televiziją atėjau 1987-aisiais, šiemet sukanka jau 35 metai! – pasidžiaugė ji. – Iš 300 moterų, kurios dalyvavo atrankose, galiausiai išrinko mane. Buvau tikrai išsigandusi, juo labiau be proto mylėjau savo vyrą, o jis nekentė televizijos ir nenorėjo, kad „valkiočiaus“. Juk tuo laiku tai buvo viena televizija ir visi tave žinojo. Tačiau aš surizikavau, nes turėjau tikslų, bet žinomumas niekada nebuvo siekiamybė. O kad patekau į televiziją, negalvokit, tikroji priežastis – anaiptol ne grožis. Tai labiau šarmas, drąsa, noras daryti“.
Edita puikiai žino ir savo kailiu ne kartą patyrė, ką reiškia žinomumo kaina – vos paslydus, viešas žmogus „atgailaut“ ir strėles atlaikyt turi prieš visą armiją. Visgi ji patikino, kad dabar tos strėlės nebe tokios skaudžios.
„Be žinomumo, yra svarbesnių dalykų, jis tik lydintysis dalykas. Kaip matot, manęs net ir „girtos istorija“ nenužudė. Žinoma, jaunystėje pergyvendavau, tačiau kai dabar atsisuku laiką atgal, suprantu, kad visos tos kalbos buvo iš pavydo. Tuo metu ieškojau savyje kalčių. Kaskart atrodydavo, kad susprogdinau atominę bombą, o iš tikrųjų? – šyptelėjo Edita ir retoriniu klausimu pabaigė pokalbį – lai sau atsako kritikuojantys.