Editą ir Gintautą iki šiol siejo tik civilinė santuoka, nes po skyrybų su pirmuoju vyru Edita Bažnyčios teisme bylinėjosi dėl skyrybų. Ir savo pasiekė! Todėl dabar jau antrą kartą gali priimti švenčiausiąjį santuokos sakramentą.
Editos šeimos ir draugų šventė prasidės 15 val. Vilniaus Šv.Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje. Puota artimųjų būriui planuojamas viename iš Vilniaus restoranų. O 20 val. draugai ir artimieji vėl susirinks Vilniaus mažajame teatre.
Kai Bažnyčios teismas anuliavo mano pirmąją bažnytinę santuoką, Gintautas paklausė: „Gal tu už manęs kartais ištekėtum?“ Ar manote, kad turėjau jam pasakyti NE?
Artėjant šiam svarbiam įvykiui Edita Mildažytė portalui 15min.lt sutiko atskleisti šio įvykio priešistorę.
Kvietimuose parašyta, kad prašote nepirkti dovanų, o poras kviečiate paaukoti bent po 50 litų labdaringai Betanijos valgyklai. Tai kiek netikėta.
Teatro salėje telpa daugiau nei 200 žmonių. Manome, kad į bažnyčią ateis beveik tiek pat. Taigi planuojame bedaliams suaukoti nemažai pinigų.
Tuomet kyla klausimas, ar šis įvykis yra asmeninis, intymus, ar galbūt daugiau susijęs su jūsų labdaringa veikla?
Aukas renkame todėl, kad ne sau norime puotą iškelti. O šios jungtuvės man labai intymus įvykis. Nejuokauju. Kai Bažnyčios teismas anuliavo mano pirmąją bažnytinę santuoką, Gintautas paklausė: „Gal tu už manęs kartais ištekėtum?“ Ar manote, kad turėjau jam pasakyti NE? Jau vėliau, kai pradėjome galvoti, kaip tas įvykis turėtų atrodyti, nutarėme pasidaryti šventę. Tačiau nesinorėjo šio įvykio subanalinti. Be to, dėl krizės nesinorėjo ir žmonių labai įpareigoti dovanomis. Juk nesėdėsi ir neuliavosi prie stalų. Juk čia ne metrikacinės vestuvės, kai tuokiesi pirmą kartą. Tai – dviejų subrendusių žmonių, kurie kartu pragyveno 14 metų, pasakymas, kad jie nesuklydo ir daugiau „nebesvarsto šio bendro projekto pakeitimų“.
Kada vyras paklausė, ar tekėsite už jo ir bažnyčioje?
Prieš kokius du mėnesius važiuodamas automobiliu iš Kėdainių. Nustebusi paklausiau: tai tu čia man pasipiršai? Jis atsakė „taip“. Ir, išleidęs mane prie namų, nuvažiavo į turgelį ir nupirko gėlių.
Kaip pasirinkote spektaklį „Vyšnių sodas“ šventės kulminacijai?
Kokiam kitam pasaulio mieste, kokioje dar sostinėje – Paryžiuje, Londone – galėtum susitarti, kad žmonės po gastrolių susirenka į teatrą specialiai tau suvaidinti spektaklio? Beje, mums teko netgi kalbėti su Nacionalinio dramos teatro direktoriumi Adu Večerskiu, kad paankstintų spektaklio „Žmogus iš Lamanšos“ pabaigą, sutrumpintų pertrauką. Taip gera jausti, kokie visi geranoriški!
Vasario 28 d. jungtuvėms pasirinkote todėl, kad tai jūsų gimtadienis?
Taip pat ir todėl, kad mūsų civilinė metrikacija užregistruota būtent šią dieną prieš 12 metų. Nenorėjome skaidyti tų progų, kad nebūtų 100 datų, kada tuokėmės.
Ar labai jaudinatės, kaip ir dera nuotakai?
Taip, matote, kad drebu kalbėdama ir labai jaudinuosi. Juk tai nėra vedybinės sutarties pasirašymas ar civilinė metrikacija. Aš juk pirmą kartą po 15 metų buvau išpažinties...
Ar ji ilgai užtruko?
Ne, labai trumpai. Gintauto ilgiau, nes jis išpažinties buvo prieš 50 metų (kvatoja).
