„Pirmąją laidą skiriame Izraeliui – neatsitiktinai, nes 2018-aisiais mes minėsime Lietuvos šimtmetį, o žydų valstybei sukaks 70“, – pasakoja laidų autorė, patriotinių iniciatyvų generatorė Edita Mildažytė.
Pasak Editos, Lietuvos žydų litvakų indėlį į Izraelio valstybės kūrimą pervertinti sunku, nes daugelis fundamentalių šios valstybės kūrimo elementų buvo remiami būtent Lietuvos žydų. Sionizmo principus suformulavusio Teodoro Herclio dešinioji ranka buvo žydas iš Darbėnų Davidas Volfsonas, kuris pirmasis patikėjo sionizmo idėja ir rėmė ją finansiškai. Jam priklauso ir mintis, kaip turėtų atrodyti Izraelio vėliava – tai maldos audeklas su Dovydo žvaigžde per vidurį. Nacionalinė valiuta – šekeliai – taip pat yra šio žmogaus mintis.
Kitas žydas is Eržvilko – Hermanas Šapira – buvo tas asmuo, kuris įsteigė fondą žemei Palestinoje supirkti ir akumuliavo lėšas.
Lietuvoje veikęs mokyklų ir gimnazijų hebrajų kalba tinklas bei speciali programa su būsimo gyvenimo Palestinoje modeliu – kibucais – parengė jaunimą kelionei į istorinę tėvynę ir padėjo įsitvirtinti hebrajų kalbai kaip valstybinei.
„Daugybė Izraelio politinių veikėjų yra litvakai, pernešę iš tarpukario Lietuvos, carinės Rusijos politinę laikyseną, susipriešinimą tarp kairės ir dešinės, o apskritai „litvakas“ siejamas greičiau su religine orientacija negu su kilme. Ne veltui buitinėje kalboje religingus žydus skirsto į chasidus ir litvakus“, – pasakoja Edita.
Lietuvos mokyklų absolventai Izraelyje skynė mokslo, meno pergales. Lina Vanagaitė-Basel – Izraelio genetikos asociacijos prezidentė, Edvardas Narevičius – chemikas, vystantis fundamentaliuosius mokslus ir vadovaujantis laboratorijai Vaicmano institute. Garsus Izraelio politologas Icchakas Brudnyj, save vadinantis Antakalnio berniuku, dėstytojavo Jeilyje ir stažavosi Harvarde. Baruchas Šacas Izraelyje įkūrė pirmąją aukštąją meno mokyklą „Betzalel“, jo darbus tęsia Čiurlionio menų mokyklos absolventas Dovydas Zundelovičius, Leo Ray tapo begalinį paveikslą ir juo jau įėjo į pasaulio istoriją. Tarp Izraelio šviesuomenės – Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Grigorijus Kanovičius, kurio penkių tomų antologija iš esmės yra Lietuvos žydų istorija.
Šiame sezone numatoma parodyti Lietuvos ir Ukrainos, Norvegijos, Gruzijos, Turkijos, Estijos, Italijos, Latvijos, Indijos, Amerikos Vakarų pakrantės ryšius.
Visa tai – antradieniais 21.30 val. per LRT televiziją, laidų cikle „Lietuvos kolumbai“ jau nuo sausio 31 dienos.
