Edita Mildažytė užpulta ir pagirta už knygą moterišku žvilgsniu

„Mūsų žiniomis, knygynuose žmonės varto šią knygą, bet nesupranta, kas tai yra. Edita Mildažytė siejama su „Bėdų turgumi“, žmonių gelbėjimu, o čia – knyga apie Lietuvą, – pristatydama naują leidinį kalbėjo leidyklos „Tyto Alba“ vadovė Lolita Varanavičienė. – Pažintinės knygos apie Lietuvą gana tradicinės: kietas viršelis, ant kurio Lietuvos nuotrauka, dažniausiai vaizduojanti Trakų pilį. O mes norėjome, kad apie Lietuvą papasakotų įtaigus pasakotojas, o ir turinys būtų aktualus.“

Anot leidėjų, gausiai iliustruota knyga skirta bet kokio amžiaus lietuviui ar kitų šalių gyventojams, o ypatinga auditorija – emigrantų vaikai.

„Kai paprašai žmonių gatvėje pristatyti Lietuvą, po cepelinų, krepšinio ir didelės valstybės, kažkada siekusios Juodąją jūrą, viskas ir pasibaigia. Knygoje aš išskyriau 40 temų, kuo mes esame unikalūs ir išskirtiniai ne tik savo regione, bet ir visame pasaulyje. Pirmiausia tai reikia žinoti mums patiems, kad galėtume papasakoti užsieniečiams, – tikino E.Mildažytė, knygą rašiusi nesinaudodama kompiuteriu ir internetu. – Man norėjosi, kad tai būtų atpažįstama Lietuva, tokia, kokia yra šiandien. Visada domėjausi Lietuvos istorija, todėl gana gerai jaučiuosi, nes esu žurnalistė ir nepadariau nieko, kas būtų už mano kompetencijos ribų.“

Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Algimantas Čekuolis su žmona Edita Čekuoliene

Daug diskusijų visuomenėje sukėlė autorės knygoje išskirtos penkios Lietuvos asmenybės, garsiausios pasaulyje: Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Vytautas Landsbergis, Jonas Mekas, Arvydas Sabonis ir Violeta Urmanavičiūtė-Urmana.

Profesorius Alfredas Bumblauskas, su kuriuo nuolat konsultavosi knygos autorė, pabrėžė, kad knygos stiprybė – jos subjektyvumas.

„Jeigu ką nors padarytumėte objektyviai – būtų blogai. O dabar visiems kritikams reikia rodyti didelį liežuvį – jei nepatinka šis penketukas ar kita pateikta medžiaga, lai pasirašo savo knygą. Mes galime tik vertinti, ar viskas pateikta nuosekliai, estetiškai, kaip pristatyta mūsų kultūra ir pan., – sakė mokslininkas. – Ši knyga integraliai moteriška, į viską pažvelgta moterišku žvilgsniu. Rašant apie Žalgirio mūšį, Editai nerūpėjo mano siūlomos mūšio schemos – ją domino, kaip kareiviai kepė ropes ir kaip jos dvokė... O kur dar skyrius apie kulinariją ar karališkąsias moteris!“

Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Edita Mildažytė ir Alfredas Bumblauskas

Andrius Užkalnis ryžosi knygą „Pasimatymas su Lietuva“ išversti į anglų kalbą, nes ji jam pasirodė patraukli.

„Dažnai tokio pobūdžio knygose mes pateikiame vidurkius, tikėdamiesi, kad jie nieko neįžeis: Lietuvoje visos vietos labai gražios, visi žmonės nuostabūs, atlikėjai labai geri. O ši knyga sąmoningai išplėšia gabaliukus iš įvairių Lietuvos vietų, neišgyvendama dėl to, kas nebuvo pasakyta, – mintimis dalijosi vertėjas, pridurdamas, kad kai kuriuos lietuviams žinomus dalykus jam teks pateikti su paaiškinimais kitų šalių skaitytojams. – Perskaičius ją, lieka ramumo jausmas, kurį galiu palyginti su dvejopais turisto įspūdžiais svetimoje šalyje.“

Kartu su knyga pateikiama ir 30 minučių trukmės kompaktinė plokštelė, pristatanti esminius lietuvių muzikos žanrus, kurią sudarė muzikologas Viktoras Gerulaitis.

Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Editos Mildažytės knygos „Pasimatymas su Lietuva“ pristatymas

„Ši kompaktinė plokštelė – žaidimas. Įsivaizdavau portugalą, gulintį vonioje, gurkšnojantį vyną ir besiklausantį lietuviškos muzikos. Todėl į šį muzikos rinkinį įtraukiau liaudies muzikos (sutartines, unikalų birbynės tembrą, skrabalus). Nekilo abejonių dėl V.Urmanavičiūtės-Urmanos ir Virgilijaus Noreikos. Čia skamba ir „Lietuva brangi“, dainuojama 30 tūkstančių choristų. Lietuvą, žinoma, reprezentuoja ir M.K.Čiurlionis. Taip pat įtraukiau Broniaus Kutavičiaus, operos „Pilėnai“ ištraukas, mūsų džiazo atlikėjų, tokių kaip Petras Vyšniauskas, muziką. Užsieniečiai galės išgirsti ir „Anties“ dainas“, – kompaktinę plokštelę pristatė jos sudarytojas, pabrėždamas, kad jis nėra visažinis.

Į knygos pristatymą netikėtai įsiveržęs iš legendų atgimęs Vilniaus baziliskas dainomis ir grėsmingu „nekaltų mergelių“ reikalavimu tiesiai iš E.Mildažytės rankų kaip išpirką už ramybę gavo daugiau nei 100 litų kainuojantį leidinį. Atmosferai nurimus, paminėti džiugios progos susirinkę žurnalistės draugai ir bičiuliai sveikino E.Mildažytę už gražų darbą, prašė autografų, o ši atsidėkodama užlipo ant scenos ir skyrė susirinkusiesiems gyvai atliekamas dainas.