Edith Piaf (Oskaru apdovanota akt. Marion Cotillard) buvo garsiausia ir mėgstamiausia prancūziškos estrados dainininkė, kuriai plojo kone visas pasaulis. Jos dainos iki šiol laikomos XX amžiaus muzikiniu palikimu.
Edith Giovanna Gassion (toks tikrasis jos vardas) gimė 1915-ųjų gruodžio 19-ą dieną Paryžiuje, bohemos menininkų šeimoje. Jos o motina – nerūpestinga gatvės dainininkė, o tėvas – Paryžiaus gatvėse vaidinantis akrobatas. Nuo vaikystės Edith turėjo kovoti už save. Menkus grašius ji užsidirbdavo linksmindama praeivius gatvėje, kol galiausiai ją pastebėjo svarbus muzikos pasaulio atstovas ir pasiūlė kitokį gyvenimą.
Ir taip netikėtai Edith tapo brangiausiai apmokama žvaigžde pasaulyje. Nuo 1936 iki 1963 metų ji įrašinėjo dainas. Likus keliems mėnesiams iki mirties, ji įrašė paskutinę dainą – „L'homme de Berlin“ (Vyras iš Berlyno). Edith šlove žaibišku greičiu išplito po visą pasualį. Ji tapo garsenybe netgi Amerikos žemyne, kuris jai atnešė ne tik meilę, bet ir nemažai skausmo. Dainininkės romanas su boksininku Marceliu Cerdanu buvo intriguojantis vien jau tuo, kad pirmą kartą gyvenime Edith pamilo ne dainininką. Tačiau ši meilė baigėsi tragedija – Cerdanas žuvo lėktuvo katastrofoje, skrisdamas pas Edith. Ši netektis moterį visiškai palaužė. Ji ėmėsi alkoholio, narkotikų...Dėl to „mažasis žvirblelis“ nuolat patekdavo į publikos akiratį ne tik dėl unikalaus balso ar melodingų dainų. Jos vizitine kortele tapo ir ekscentriškas elgesys, pomėgis alkoholiui, keistos užgaidos ir nesibaigiantys meilės romanai. Galiausiai Edith įprato vartoti morfijų, kuriuo stengėsi malšinti nepakeliamą skausmą ir nuslopinti sparčiai besivystantį kūno reumatą. Per dieną jai prireikdavo net dešimties injekcijų, kad galėtų pastovėti ant kojų ir nesužlugdyti pasirodymo.
Ji pralaimėjo lemtingą kovą su vėžiu ir mirė sulaukusi vos 47-erių tą pačią dieną, kai šį pasaulį paliko geras dainininkės draugas Jean’as Cocteau. Edith Piaf palaidota legendinėse Paryžiaus kapinėse „Pere Lachaise“, kur aplankyti jos kapo renkasi gerbėjai iš viso pasaulio. O jos muzika dar ir šiandien tebeskamba dažnuose namuose.
„Aš nebijau mirti. Netikiu, kad gyvenime padariau ką nors labai blogo. Visi mes per savo gyvenimą padarome kažką gero ir kažką blogo, tačiau, tikiu, kad, jei gailimės ir gyvename nuoširdžiai, tą dieną, kai stosime prieš didįjį Teisėją, mūsų sąžinė bus visiškai rami ir nebijosime to, kas mūsų laukia. Niekada nesigailėjau dėl meilės. Nesigailiu nieko, ką padariau, ką pažinau, ir jei turėčiau galimybę viską pradėti iš naujo, pakartočiau tą patį. Ir dėkoju dangui už tai, kad suteikė man tokį gyvenimą, kadangi išgyvenau jį visu šimtu procentų ir nesigailiu“, kadaise pasakė Edith Piaf.
