„Atvažiavau beveik vėliausiai, visi čia man parodė savo turtus iš turgaus, Donatas rodė kokią juodą arbatą nusipirko, tai prisireikė ir man. Paklausiau Audriaus, ar kas galėtų mane nuvežti, o gavosi taip, kad keliavau kaip karalius – su limuzinu ir policijos palyda“, – juokėsi E.Seilius.
Turguje siūloma daugybė džiovintų vaisių, riešutų, tačiau dainininką apstulbino visiškai neturginės kainos. „Ten gana brangu, kainos niekur nesurašytos, kokią prekeivis nori, tokią iš dangaus nukabina. Derėjomės, kaip ir pridera. Aš ir Lietuvoje turguje pasideru, juk tai žaidimo dalis. Nenori derėtis – eik į parduotuvę“, – šmaikštavo E.Seilius.
Jam apsiperkant iš paskos vaikščiojo ir policininkas iš palydos. Šis pasirodė esąs labai naudingas, mat yra didelis arbatos mėgėjas. „Policininkas patarė įsigyti geresnės arbatos, kurios lapeliai renkami nuo pat žiedelių, ji laikoma kur kas kokybiškesnė ir brangesnė. Jie atskiria arbatą pagal kvapą. Įkišęs nosį į tą arbatos dėžę, pajutau skirtumą ir aš“, – pasakojo atlikėjas.
Kita jo stotele tapo prieskonių prekeiviai. „Azerbaidžanas yra pasaulio šafrano sostinė, jie turi ypatingą slėnį, kur šie prieskoniai auga. Čia šafrano yra įvairiausių rūšių – ir prasto, ir labai brangaus bei kokybiško, kurio keli gramai kainuoja beprotiškus pinigus. Nusipirkau keletą pakuočių. Mėgstu gaminti, tiksliau tik aš vienas ir gaminu. Šafraną dedu į plovą, kuskusą. Vištienos patiekalų šeimoje be kuskuso neįsivaizduojame. Tad čia dovana sau į virtuvę“, – prisipažino E.Seilius. Tarp kitų jo pirkinių atsidūrė lauktuvės šeimai – įvairūs džiovinti Lietuvoje nematyti vaisiai.
