Tikriausiai prieš koncertą jaudinaisi, juk šio įspūdingo pasirodymo nekantriai laukė ne vienas tūkstantis žmonių.
Truputį jaudinausi, bet iš esmės buvau ramus. To pasirodymo pernelyg nesureikšminau, nes šiemet turėjau 50 koncertų. Likus savaitei iki koncerto pradžios, į salę atvežė visą techniką, todėl repetavau kiekvieną dieną. Norėjau būti užtikrintas, kad viskas paruošta idealiai.
Į Tavo koncertą buvo parduoti visi bilietai. Gali parodyti špygą visiems skeptikams, kurie garsiai šaukė, kad bilietai per brangūs, kad per ekonomikos krizę nesurinksi net pusės salės klausytojų.
Žmonėms reikia poilsio. Akivaizdu, kad mes turime daug gerbėjų. Patikrinau, iš kur pas mane atvažiavo žmonės. Pasirodo, iš visos Lietuvos – iš įvairių miestų ir miestelių.
Pasigirdo kalbų, kad jauteisi išsekęs – juk be galo daug jėgų skyrei repeticijoms.
Tiesa. Nuolat galvojau apie būsimą pasirodymą, meldžiausi, kad viskas vyktų taip, kaip suplanavau. Paskutinį mėnesį miegodavau po kelias valandas. Tiesiog stengiausi viską sustyguoti taip, kad prieš pasirodymą turėčiau kelias laisvas dienas.
Paskutinę dieną prieš koncertą ilsėjaisi?
Panašiai. Su sūnumi suplanavome kelionę po parduotuves. Sau nusipirkau naujus sportinius batelius, kuriuos avėdamas lipau į sceną, o su Deividu pavaikščiojome po žaislų parduotuves. Visą dieną praleidome kartu.
Pastaruoju metu jam turbūt trūko Tavo dėmesio?
Taip. Anksčiau, kai Deivido klausdavau, ką jis myli labiausiai, sūnus atsakydavo: „Egį.“ O dabar, kai užduodu tą patį klausimą, sūnus atsako: „Elę arba Munę.“ (Egidijaus draugę Eleonorą ir Egidijaus mamą – aut. past.) Puikiai suvokiu, kad tai rimtas signalas, kad kartu turime praleisti kuo daugiau laiko. Po Naujųjų metų mes mėnesiui išvažiuosime į Tailandą.
Tik dviese?
 |
| Viganto Ovadnevo nuotrauka/Egidijus Dragūnas bučiuoja Eleonorą |
Oi, ne, niekas nepaliks Eleonoros Lietuvoje! Važiuosime septyniese: mes su Deividu, Eleonora ir dar keturi draugai. Tai bus pirmoji Deivido pažintis su Tailandu. Aš ten lankysiuosi jau šeštąjį kartą.
Nusipirkai butą Bulgarijoje. Ar verta buvo, jei ten lankysiesi tik kartą per metus?
Verta. Kai Deividas užaugs, galės ten mergas vežiotis (juokiasi).
Vienas žmogus iš tos aplinkos, kurioje Tu anksčiau dirbai, nepasikuklino pareikšti, kad esi apsišaukėlis, neva tai ne pirmas kartas, kai apsiskelbi, jog įsigijai nekilnojamojo turto, o iš tiesų Tu tik daug kalbi. Kaip reaguoji į tokius žodžius?
Tas žmogus yra per mažas š... gabalas, kad apie jį šnekėčiau. Jis neegzistuoja mano gyvenime, su juo per klaidą užmezgiau santykius. Su tuo žmogumi nebedirbu, nes nebenoriu būti apgaudinėjamas. Tai paprasčiausias pavydas.
Ne kartą praeityje konfliktavai su žurnalistais. Tau nieko nereikšdavo juos tiesiog pasiųsti kuo toliau ar paprasčiausiai per pokalbį numesti telefono ragelį. O štai neseniai pakvietei žurnalistus pietų, mielai atsakinėjai į visus jų klausimus. Norisi susidraugauti?
Yra žurnalistų, kuriuos visuomet gerbiau ir iki šiol gerbiu. Puikiai žinau, kad tarp žurnalistų yra tokių žmonių, kurie man simpatizuoja, ir tokių, kurie nori kuo riebiau sudirbti. Ilgą laiką buvau atitvertas nuo bendravimo su žurnalistais, todėl skandalingas mano įvaizdis buvo kuriamas dirbtinai. Turiu draugų, gyvenančių Rytų šalyse. Jeigu ten žmonės susėda valgyti prie vieno stalo, vadinasi, jie vienas kitu pasitiki. Ir aš bandžiau parodyti, kad noriu pasitikėti tais žmonėmis, kurie apie mane rašo straipsnius. Viską dariau iš širdies. Neslėpsiu, kai anksčiau perskaitydavau, ką apie mane rašo, susimąstydavau, ar iš tiesų galėjau taip elgtis.
Kai Deividas paaugs, susėsite abu vyriškai pašnekėti. Ar viską papasakosi apie savo gyvenimą? O galbūt kažką nutylėsi?
Savo sūnui noriu būti draugas. O draugai vienas su kitu bendrauja atvirai.
 |
| Viganto Ovadnevo nuotrauka/Egidijus Dragūnas su Eleonora |
Ar sulauksime Tavo ir Eleonoros vestuvių?
Mes ir be jų labai harmoningai gyvename. Abu žiūrime viena kryptimi. Myliu Eleonorą už tai, kad ji gera man, gera mano sūnui.
