Po 2008 metais Kipre vykusios vaikų „Eurovizijos“ Eglė Jurgaitytė sulaukė daug gerbėjų dėmesio, o jos dainą „Laiminga diena“ žinojo bene kiekvienas paauglys. Bet greitai prasidėjusi jos muzikinė karjera, atrodo, taip pat greitai ir užgeso. Žinoma mergina nusprendė padaryti pertrauką, kuri truko ilgiau, nei tikėtasi.
Tada atrodė, kad prie jos tarsi prilipintas linksmos, nenustygstančios mergaitės, scenoje šokančios tarp didelių meškinų, įvaizdis ją paskandins arba privalės toks likti visada. Laikui bėgant Eglės požiūris keitėsi, savęs atliekančios vaikiškų dainų ji nebematė. O dainuoti apie meilę tuo metu paauglystės laikotarpį išgyvenusiai Eglei atrodė tiesiog per anksti.
„Priėmėme sprendimą mano mergaičiukės įvaizdį kuriam laikui palikti, trumpam nulipti nuo scenos, atsiriboti nuo televizijos, kelerius metus tobulėti, pažinti save, mokytis įvairių muzikos stilių, gilintis į dainavimą ir užaugus sugrįžti visai kitame amplua. Tuo metu buvau jau paauglė, nežinojau, apie ką turėčiau dainuoti, galvojau, nejaugi viename koncerte šoksiu su meškinu, o kitame apie meilę dainuosiu“, – prisiminusi juokėsi Eglė.
Tada atlikėja visą savo laiką nusprendė skirti mokslams, tiesa, nuo muzikos visiškai neatsiribojo – kūrė dainas, tobulino savo įgūdžius, bet į sceną nebelipo.
Prieš 2 metus Eglė Jurgaitytė nutraukė tylą ir pasirodė muzikiniame projekte „Lietuvos balsas“. Iškovojusi antrą vietą ji nė kiek nenusiminė. Priešingai, jau subrendusi ir atradusi savo muzikos stilių, Eglė sugebėjo ir vėl patraukti gerbėjų dėmesį, žadėjo toliau kurti dainas bei džiuginti jomis savo klausytojus.
Bet net ir tada Eglė sako pajutusi, kad klausytojai ją prisiminė kaip mergaitę, kuri prieš daugiau nei 10 metų atstovavo Lietuvai.
„Tačiau dėl to visiškai nepykstu ir nesijaudinu, kai sako: „Eglė Jurgaitytė iš „Eurovizijos“. Ir gerai, juk buvo toks etapas mano gyvenime. Tas grįžimas buvo naudingas ir dėl kitos priežasties. Aš pamačiau, kad žiūrovai mane mato jau visgi kitomis akimis, atsirado didelė palaikymo grupė. Tai labai įkvėpė judėti toliau“, – prisimena Eglė.
Tiesa, „Laimingą dieną“ atlikėja sako dainuojanti ir dabar. Nors anksčiau šios eilutės jau buvo gerokai atsibodusios, jas išgirdusi prisimena pačias geriausias vaikystės akimirkas.
„Anksčiau šis kūrinys puikiai pasitarnavo draugams, kurie, norėdami mane paerzinti, galėdavo ištarti kelis priedainio žodžius, kad akimirksniu supykčiau. Nusisukdavau, stengdavausi nereaguoti, o dabar pati mielai dainuoju ir man smagu. Šis kūrinys man yra artimas, ją tikrai dainuosiu ir savo vaikams“, – šypsosi E.Jurgaitytė.
Ir nors kadaise Europą užvaldžiusio konkurso pavadinimas gal ir strigo gerklėje, Eglė jau kuria naujas dainas ir žada jas netrukus pristatyti klausytojams. Pasvajoja ir apie sugrįžimą į „Eurovizijos“ konkursą, dalyvavimą nacionalinėje atrankoje, bet prisipažįsta dar laukianti, kada bus visiškai pasiruošusi ir užtikrinta savimi.
„Esu maksimalistė, todėl ir į „Euroviziją“ noriu eiti visiškai įsitikinusi, kad galiu pasiekti geriausią rezultatą, kad esu tam pasiruošusi dvasiškai, morališkai, fiziškai“, – ryžtingai kalbėjo mergina.
Kojos trauma antrą kartą sutrukdė grįžti į sceną
Bet tik kai jau atrodė, kad atėjo laikas atlikėjai užtikrintai grįžti ant scenos su nauju repertuaru, planus gerokai pakoregavo patirta trauma. Prieš metus ji slidinėdama kalnuose krito ir susilaužė koją. Sunkią traumą lydėjo reabilitacija, sanatorija ir mintis, kad šiame gyvenimo lape muzikinę veiklą teks dar kartą praversti.
„Kai nukritau, užplūdo adrenalinas ir sukaupusi jėgas stojausi ant slidžių ir grįžau iki keltuvo. Tik tada, atslūgus emocijoms, pajutau, kad tirpsta koja. Ir viskas. Negalėjau net žengti žingsnio. Tuo metu buvome aukščiausioje kalno viršūnėje, mane turėjo parskraidinti su sraigtasparniu į ligoninę. Operacija buvo neišvengiama, o ir daktarų prognozės nebuvo pačios smagiausios, kartojo, kad kitais metais ne tik kad neslidinėsiu, bet dar ilgai draugausiu su ramentais“, – skaudžią patirtį prisimena Eglė.
Prieš tai gyvenusi labai aktyvų gyvenimą, E.Jurgaitytė sako, kad tai buvo viena iš pagrindinių motyvacijų kasdien, kenčiant skausmus, stotis, treniruotis ir, suprantama, nepasiduoti.
„Per skausmus, per ašaras, man laužydavo koją, bet tikslas buvo po metų ir vėl atsistoti ant slidžių. Man pavyko. Dėl to labai džiaugiausi. Slidinėjimas man tokia pati aistra, kaip ir muzika, niekas jo iš manęs neatims“, – prisipažino atlikėja.
Ir nors skaudi patirtis paliko žymę, šiemet Eglės keliai vėl vedė į viršūnes.
Mergina, kaip ir kiekvienais metais, su savo artimiausiais draugais buvo suplanavusi kelionę į Italijos kalnus. Slidinėti mėgstanti mergina neslėpė liūdesio, kad paskutinę akimirką sužinojusi, kad Italijoje itin sparčiai plinta koronavirusas, turėjo atšaukti skrydį. Tačiau pabėgti nuo niūrios žiemos Lietuvoje visgi pasisekė – sėdę į mašiną patraukė į Slovakiją.
„Vos tik Italijoje atsirado keli žmonės, užsikrėtę virusu, mes jau iš karto pagalvojome, kad skristi pavojinga, todėl pasirinkome, manau, tikrai saugų variantą. Labai džiaugiuosi, kad mums pavyko šiais metais nuvykti į kalnus ir saugiai grįžti. Kelionės metu labai saugojomės, todėl, laimei, viruso neparvežėme“, – pasakojo E.Jurgaitytė.
Nors Lietuvoje nėra nei kalnų, o žiemomis jau ir sniegas nebelepina, paklausta, iš kur gimė aistra tokiam sportui, Eglė atviravo, kad dar vaikystėje kiekvienais metais į kalnus ji važiuodavo su tėvais. 11 metų ji pasakojo jau čiuožusi sudėtingoje raudonoje zonoje, pati pirma nubusdavo, kad galėtų greičiau stoti ant slidžių ir pasileisti nuo kalnų.
„Pamenu, iš trasų išeidavau paskutinė, kad tik ilgiau galėčiau pasidžiaugti čiuožimu. Apskritai, kalnai, jų atmosfera man labai patinka. Norėčiau juose pasenti“, – prisipažino pašnekovė.
Tiesa, dabar merginos širdyje svarbią vietą užima ne tik slidinėjimas, muzika, naujas augintinis – šunytė Lėja, bet ir naujas draugas. Mergina jau anksčiau buvo nufotografuota su žaviu vaikinu. Kartu jie stebėjo krepšinio rungtynes, dažnai apsilanko įvairiuose koncertuose. Tačiau paklausta, kaip šiuo metu klostosi jos širdies reikalai, Eglė išliko paslaptinga.
„Viskas yra labai gražu, gyvenimas gražus. Kol kas tai dar labai jauni santykiai, beveik tik metai laiko esame kartu, todėl norisi juos pasilikti sau“, – šypsodamasi kalbėjo Eglė Jurgaitytė.
