Eglė nesisieloja dėl bėgančių metų. Atvirkščiai, tikina šiame jaunystės ir kūno kulto pasaulyje jai netgi patinka jos senatvė.
„Nė už ką nenorėčiau, kad būtų dvidešimčia mažiau. Viena draugė sako, jog man labai pavydi: esu trisdešimt ketverių, vadinasi, jau gana patyrusi ir protinga, turiu savo jau paaugintus vaikus, esu graži ir gyvenimas tik prasideda.“
Dar džiaugiasi atradusi savyje moterį. „Iki šiol jos nepažinojau, net truputį gėdijausi pripažinti, kad tai man nutiko jau po trisdešimties. Anksčiau buvo kažkokios ambicijos, noras kažkam kažką įrodyti, būti fainai, išskirtinei.“
Aš visko noriu. Ir manęs laukia dar daug gražių pirmų kartų...
Dabar, sako, atsirado vietos vidinei tylai, tad pažindinasi su savimi iš naujo. Ir tas procesas jai patinka. Nors dėmesio trūkumu negali skųstis, neslepia kantriai laukianti to gražaus meto, kai skraido drugeliai.
„Aš visko noriu. Ir manęs laukia dar daug gražių pirmų kartų... Matau, atėjo keistas metas, kai viskas pradeda plaukti savaime. Kas anksčiau buvo svajonių lygmenyje, šiuo metu atkeliauja gražių, šviesių pasiūlymų (ir kūrybinių) forma. Jaučiuosi stovinti ant nuotykių slenksčio“ – interviu žurnalui „Žmonės“ prisipažino Eglė.
Interviu bei fotosesija – naujausiame žurnale „Žmonės“
Fotosesijos užkulisius galite pamatyti čia:
