Eglija, Tavo mėgstamas užsiėmimas šokti burleską sukėlė tikrą diskusijų audrą. Kaip į visa tai reaguoji?
Mano didžiausias noras yra vaidinti scenoje, kurti scenarijus, choreografijos numerius, patrauklų įvaizdį, režisuoti... Gaila, kad daugelis mane smerkia gerai nežinodami, kas yra burleska. Nesu šokėja ar gimnastė, aš – moteris, demonstruojanti savo moteriškumą scenoje kaskart vis kitaip.
O kas yra svarbiausia norint tapti sėkminga burleskos šokėja?
Šokant šiuos gundymo šokius, bene svarbiausia tinkama veido išraiška ir kūno kalba. Jei nežinosi, kaip judinti akis ir lūpas, jei nejausi muzikos ir žiūrovų, nieko neišeis. Žiūrovai turi švilpti, ploti, trokšti, kad šokėja toliau šoktų ir provokuotų. Daugelis klaidingai mano, kad burleskos šokėja turi būti beveik gimnastė. Nors lengvai padarau špagatą, galiu net su 14 centimetrų aukštakulniais išsiriesti tilteliu, kur kas svarbiau yra mokėti bendrauti su publika.
Neseniai užmezgiau ryšius su pasaulio burleskos žvaigždėmis. Žinoma, iki jų drąsos man kol kas dar labai toli, bet einu į priekį ir nežadu sustoti, nors sulaukiu labai daug įvairių vertinimų.
Ar aplinkinių kritika nenuslopino noro siekti užsibrėžtų tikslų?
Man labai sunku girdėti neigiamus atsiliepimus. Esu be galo jautri asmenybė, sunkiai ištveriu kritiką. Vis dar neišmokau nekreipti dėmesio į pagiežingus vertinimus. Tačiau iš paskutiniųjų stengiuosi nuryti karčią kritiką. Geriau jaustis man padeda nuolatinės repeticijos. Vis dėlto ilgai neištversiu girdėdama vien neigiamus atsiliepimus, todėl jau artimiausiu metu žadu išvykti ten, kur burleskos menas yra mėgstamas ir suprantamas.
Turi rimtų ketinimų emigruoti?
Jau tvirtai apsisprendžiau – žadu išvykti į Australiją. Ten nuolatos vyksta burleskos šokio festivaliai ir konkursai, ten apstu šio meno teatrų. Kai Lietuvoje įkūriau „Burleskos akademiją“, nežinojau, kad pasaulyje tokių jau yra tūkstančiai. Džiaugiuosi, kad esu ne viena, kad visame pasaulyje daug mano bendraminčių.
Kada ketini krautis lagaminus?
Planuoju išvykti vasarą, bet kol kas tik mėnesiui. Apsidairysiu, pasižiūrėsiu, kaip man seksis. Manau, galėčiau įsidarbinti artiste vietiniame burleskos teatre ir palengva siekti pripažinimo. Didžiausias mano privalumas, kad esu 42 metų moteris, turinti suaugusius vaikus. Tai žavu ir reta.
Bet ar tikrai be jokio gailesčio galėtum palikti Lietuvą?
O kam aš čia reikalinga? Televizijos mane išnaudoja tik kaip pokalbių šou dalyvę. Televizininkai nepagalvoja, kad kur kas geriau galėčiau pasitarnauti kaip laidos vedėja! Turėjau idėją vienai laidai, pristačiau savo koncepciją, bet... Prodiuseriai nusprendė, kad geriau priimti „Olialia“ mergaitę, o ne brandžią, seksualią ir įdomią moterį, turinčią didelę patirtį.
Turbūt Tavo siūlytos laidos vizija buvo susijusi su gundymo menu, tiesa?
Tiesą pasakius, gundymas – labai siaura sritis. Mane domina žmonių tarpusavio santykiai, jų paslaptys. Galėčiau domėtis pašnekovų psichologija, meilės žaidimais, jausmais.
Burleska yra aistra, saviraiška. Aš nešoku 24 valandas per parą, tiesiog gyvenu savo gyvenimą: myliu, neapkenčiu, liūdžiu, juokiuosi, kuriu, mąstau... Trumpai sakant, be šokių, dar galėčiau dirbti televizijoje.
Ar rimtas pasiūlymas vesti Tau priimtiną laidą televizijoje atbaidytų nuo planų emigruoti?
Nebent trumpam laikui. Lietuvoje man trūksta oro. Noriu pasisemti naujų idėjų, todėl nuo emigracijos manęs niekas nesulaikys. Noriu pripažinimo kitur – kaip asmenybė, kaip moteris. Tikiu savo galiomis, asmeninėmis savybėmis, drąsa.
Ar tiesa, kad Tave kvietė dalyvauti viename iš rudenį prasidėsiančių šokių projektų?
Taip, sulaukiau tokio kvietimo, bet turbūt atsisakysiu dėl savo vasaros planų – galbūt man puikiai pasiseks Australijoje.
