„Aš mėgstu daryti tai, ko niekas iki šiol nedarė. Man pačiai tai didžiulis iššūkis. Jau seniai domiuosi retro, vintažo stiliais ir net pagaunu save galvojančią, kad turėjau gimti prieš šimtmetį, kai damos dėvėjo korsetus, ilgas pūstas sukneles, prisegamas kojines, plaukus puošė garbanomis.
Burleska susidomėjau prieš trejus metus, tačiau dar anksčiau, kai lankydavausi užsienyje, stengdavausi pamatyti tokius šou ir visuomet likdavau sužavėta. Pamažu pati pradėjau rengti pasirodymus, tačiau ilgą laiką jais žavėjosi tik mano mylimas žmogus. Ir štai šių metų pradžioje nusprendžiau, kad tai taps pagrindine mano veikla. Daug repetuoju. Man nėra taip lengva, kaip būtų jaunai panelei ar patyrusiai choreografei, tačiau aš labiau koncentruojuosi į tai, kad mano šokis būtų jausmingas, moteriškas. Trokštu, kad mano šokis žmonėms sukeltų pasigėrėjimą“, – sako Eglija (41).
Viename interviu pareiškėte, kad šokti striptizą nėra gėda.
Taip pasakiau, nes Lietuvoje, kad ir kaip būtų gaila, trūksta tolerancijos. Kodėl reikėtų smerkti profesiją? Jei panelė šoka striptizą, galbūt ji tam yra sukurta. Todėl labai norėčiau, kad ir mano pasirinkimą žmonės toleruotų. Nežinau, kaip man seksis, tačiau noriu tobulėti, net planuoju važiuoti į užsienį pasimokyti iš tikrų burleskos šokėjų.
 |
| Eglija Fergie |
Kokių atsiliepimų sulaukėte? Vis dėlto lietuviai – konservatyvūs žmonės, jiems gali ir nepatikti tokie Jūsų užmojai.
Rimta kritika man patinka, o interneto komentarų aš neskaitau. Žinau, kad reikia dar su savimi padirbėti, jog kūnas taptų lankstesnis. Keista, bet gaunu daug laiškų ir iš vyrų, ir iš jaunų panelių. Kai kurie net nežino, kas ta burleska. Taigi man tenka atlikti netgi šviečiamąjį darbą.
Kaip reaguoja Jūsų dukros? Tikriausiai informavote jas prieš pakeisdama profesiją.
Na, aš juk jau seniai esu artistė, šou pasaulis man nėra svetimas. Kai pradėjau šokti, žinoma, jas informavau. Iš pradžių jos stebėjo mane labai įsitempusios. Kita vertus, aš juk negaliu vadovautis vien kitų nuomone. Turiu savo gyvenimą ir privalau talentą bei gabumus išreikšti taip, kaip patinka būtent man. Iki keturiasdešimties save buvau paskyrusi šeimai, dabar atėjo laikas sužydėti. Dukros jau užaugo, todėl beveik visą savo laiką dabar galiu skirti naujajam pomėgiui. Norėčiau garsiai pasakyti ir įrodyti, kad subrendusių moterų negalima nuvertinti. Juk tai pats gražiausias mūsų gyvenimo etapas.
Ar neprieštarausite, jei Jus ims vadinti erotikos deive?
Žinoma, ne. Visada savyje jaučiau tą ugnelę. Anksčiau buvau erotinis modelis ir dabar dar dalyvauju erotinėse fotosesijose. Tai man labai artima ir visiškai nevulgaru. Esu moteriška, jausminga ir tai, ką darau, yra mano pašaukimas. Mano didžiausias privalumas tas, kad išmanau gundymo meną.
Pastaruoju metu labai išgražėjote, sulieknėjote. Kokia Jūsų grožio paslaptis?
Mano gyvenimas skrieja žaibo greičiu. Kasdien daliju interviu, dalyvauju fotosesijose, repetuoju, daug skaitau, nebelieka laiko kada pavalgyti. Nieko specialiai nedarau, svoris krinta savaime. Nebelabai turiu, ką apsirengti, nes drabužiai tapo per dideli (šypsosi).
Meilė turbūt irgi prisidėjo prie kardinalių pokyčių?
Aišku, prie viso to prisidėjo ir jausmai, jie įžiebia laimės ugneles akyse. Jei neturėčiau mylimo žmogaus ir nejausčiau jo užnugario, nebūčiau tokia drąsi. Beje, sulaukiau kelių moterų komentarų, kad aš savo šokiu neva ruošiuosi vilioti svetimus vyrus. Noriu pareikšti, kad mano tikslas yra išmokyti ir kitas moteris šio meno, jog jų santykiai su partneriu sutvirtėtų. Noriu joms padėti į jų miegamąjį „įnešti“ kuo daugiau erotikos. Gundyti svetimų vyrų man nereikia, juk turiu draugą. Jis toleruoja mano veiklą ir skatina mane tobulėti.
Tai gal netgi yra minčių apie vestuves?
Žinokit, aš nusprendžiau asmeninio gyvenimo nekomentuoti, kad bobutės neturėtų ko aptarinėti sėdėdamos kavinėje ar manikiūro salone.
