Mokytis šokti juk galima nebūtinai televizijoje...
Be abejo. Bet mokydamasis privačiai visada randi labai daug priežasčių nespėti, negalėti... O čia jau, jeigu duodi sau žodį, priimi sprendimą, įsipareigoji kitiems, esi priverstas stengtis.
Kaip reagavote sulaukusi pasiūlymo?
Turbūt kaip ir visi: pirmiausia būna „ne“, o paskui pasiūlymą apmąstai rimčiau. Juk tau tai – visiškai nežinoma veikla ir užkluptas tokio pasiūlymo sutrinki. Žinai, kad nesi tam pasirengęs, neturi įgūdžių, jautiesi silpnas. Tokį konkretų kvietimą gavau pirmą kartą. Anksčiau buvo užuominų, zonduojamųjų klausimų, bet nieko daugiau.
Anksčiau esate šokusi?
Be lietuviškos „Kepurinės“ – sutiktuvių šokio, – nieko nesu šokusi. Sovietiniais laikais jį mokėjo visos aktyvios mergaitės. Įmonėse, įstaigose, kai atvykdavo garbūs svečiai, būtinai šokdavome „Kepurinę“. Nors nežinau, ar ir ją bemoku (juokiasi).
Kiek gyvenime reikia to mokėjimo šokti?
Jo reikia tiek, kad degtų akys, nuotaika būtų gera, kad energija užplūstų... Visa tai, ką aš dabar, pradėjusi treniruotis, jaučiu.
Nebijote ponios Jolantos Uspaskich ar Ingos Krukauskienės likimo: iškristi projektui nė neįsibėgėjus ar pasitraukti pačiai, nes per darbus pritrūksta laiko ir jėgų repeticijoms?
Labai tikiuosi, kad ir žiūrovai, ir likimas man bus palankūs. Kad turėsiu galimybę šokti tiek, kiek pajėgsiu.
Girdėjome kalbų, kad vaikus, kuriems mokykloje dėstote rusų kalbą, jau raginote už jus balsuoti...
Kaip gali raginti, kol dar nepasirašyta dalyvavimo šokių projekte sutartis? O paskui, aišku, prašysiu manęs nepamiršti. Manau, ir vaikams bus smagu matyti savo mokytoją šokančią. Tikiuosi, ir visi pažįstami, artimieji, draugai, gal ir šiaip žmonės, kuriems patiks, kaip šoku, atiduos už mane balsus.
Kaip jums atrodo, ko siekia televizijos, į tokius projektus kviesdamos ne tik pramogų pasaulio žmones, bet vis dažniau – garsių vyrų, politikų žmonas?
Tokiuose projektuose vis tiek dauguma – pramogų pasaulio žmonės. Ir laimi dažniausiai jie. O mes – dėl projekto įvairovės. Kad pakeltume televizijos reitingus (juokiasi). Matyt, norima, kad prie TV ekranų susirinktų didesnis, įvairesnis žiūrovų būrys. Nors, manau, tokius gražius projektus žmonės ir taip žiūri su didžiausiu malonumu.
Rengiatės pergalei?
Planuoju tikrai nuoširdžiai dirbti ir stengtis pasirodyti kuo geriau. O kaip pavyks, bus matyti. Būtų sunku tikėtis pergalės būnant (kiek žinau) vyriausia šito projekto dalyve. Bet stengtis reikia.
