Pedagoginio darbo neatsisakiusi moteris pripažįsta, kad idėja atidaryti tokio pobūdžio parduotuvę gimė daugiau nei prieš dešimt metų, kai dirbo bendrovėje „Kilimai“ Lentvaryje. Tuomet būsimas jos vyras Kęstutis vadovavo šiai įmonei. „Buvau jo padėjėja, todėl susipažindavau su gamybos dokumentais, sužinojau daug įdomių kilimų kūrimo subtilybių. Aišku, labiausiai žavėjo rankų darbo kilimai. Tada supratau, kad apie juos žmonės žino labai mažai. Puoselėjau mintį atidaryti saloną, tačiau turėjo praeiti nemažai metų, kad svajonė būtų įgyvendinta“, – apie naują veiklą pasakoja moteris. Kas jau kas, o ji puikiai žino, kad vertingesnis tas kilimas, kurio viename kvadratiniame centimetre meistras surišo daugiau mazgų.
Ar interjero parduotuvė nėra vyro dovana? Ponia Eirida patikina: „Tikrai ne. Kartu su Kęstučiu šią idėją puoselėjome, svarstėme, bet rūpintis interjero detalėmis – labai moteriškas užsiėmimas, todėl suprantama, kad parduotuvę globoju ir ja rūpinuosi aš.“ Bet juk paprasčiau ir lengviau būti tiesiog ponia! „O man kur kas mieliau stebėti, kaip gimsta, vystosi mano svajonės. Dirbu rusų kalbos mokytoja, tačiau turiu tik dvylika pamokų per savaitę, todėl nepervargstu. Jaučiu, kad man to darbo reikia. Taip pat turiu ir visuomeninės veiklos. Visi užsiėmimai yra lyg gurkšnis gryno vandens, kuris teikia pasitenkinimą ir visavertiškumo jausmą“, – atsako moteris, kurios niekada neviliojo galimybė būti tik ponia.
Reikia tikėti tuo, ką darai, mėgti savo darbą, jausti meilę ir pagarbą daiktams, kuriuos parduoti, ir viskas bus gerai.
Traukos prekė „Tekstilės E namuose“ neabejotinai yra rankų darbo kilimai, kuriami Lentvaryje. Per tris mėnesius jie tapo perkamiausi. Tiesa, užėjęs į parduotuvę tą pačią dieną jo neįsigysi. Bet galima užsisakyti pagal savo norą. Sako, meistrai išpildo bet kokią užgaidą. Parduotuvėje akį traukia neseniai baigtas didžiulis kilimas, pritaikytas prie garsaus dailininko Tomo Gutausko paveikslo. Žinoma, viskas buvo daroma su menininko žinia.
„Kai prieš kelerius metus kūrėme savo būstą, pastebėjau, kad nėra vienos vietos, kur būtų galima išsirinkti visas interjero detales: kilimus, užuolaidas, baldų gobeleną. Naujakuriams tenka aplankyti keliolika salonų. Todėl savo parduotuvėje noriu turėti kuo daugiau tokių dalykų. Pastebėjau, kad mažai kas namus puošia gobelenais, o juk kažkada jie buvo populiaresni už tapybos darbus. Turime profesorės Reginos Sipavičiūtės darbą, kurį tekstilininkė kūrė visus metus: rinkosi spalvas, pati dažė, džiovino siūlus pagal specialią technologiją, kad kūrinys neišbluktų“, – pasakoja parduotuvės šeimininkė. Smalsauju, kiek toks kainuoja? Beveik poros metrų pločio ir šiek tiek mažiau nei metro aukščio gobelenas įkainotas bemaž devyniolika tūkstančių litų.
Ar nebuvo per drąsu krizės akivaizdoje atidaryti interjero parduotuvę? „Žinote, verslą pradėti ekonominio pakilimo laiku labai lengva. Reikia tikėti tuo, ką darai, mėgti savo darbą, jausti meilę ir pagarbą daiktams, kuriuos parduoti, ir viskas bus gerai“, – optimistiškai nusiteikusi ponia Eirida.
