Dominique Monnet iš Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) sako, kad daugeliui šiuolaikinės medicinos elementų yra iškilusi grėsmė dėl virusų atsparumo antibiotikams, vaistus paverčiant neveiksmingais.
„Jei ši atsparumo antibiotikams banga įveiks mus, negalėsime atlikti organų transplantacijų, keisti klubo sąnario, atlikti piktybinių auglių chemoterapijos ir neišnešiotų kūdikių intensyvios terapijos“, – sakė jis žurnalistams.
Visais šiais atvejais naudojami antibiotikai, tačiau vaistams atsparios bakterijos ligoninėse yra visame pasaulyje didėjanti problema. Ypač didelį susirūpinimą kelia vadinamosios superbakterijos kaip meticilinui atsparus auksinis stafilokokas (MRSA). Daugelį metų paprasto auksinio stafilokoko sukeltos infekcijos buvo gydomos antibiotiku meticilinu, todėl bakterijos mutavo ir tapo jam atsparios.
Nuo tokių infekcijų Europoje kasmet miršta apie 25 tūkst. žmonių, praneša „Reuters“.
D.Monnet pastebi, kad atsparumo antibiotikams kaštai jau yra dideli ir gali dar smarkiau užgulti sveikatos apsaugos biudžetus visoje Europos Sąjungoje (ES), jei šiai problemai nebus skiriama reikiamo dėmesio.
Šešios labiausiai paplitusios vaistams atsparios bakterijos, vadinamosios superbakterijos, sukelia maždaug 400 tūkst. susirgimų, jiems gydyti per metus prireikia 2,5 mln. lovadienių.
ECDC skaičiavimu, vienas lovadienis vidutiniškai kainuoja 366 eurus (apie1260 Lt), tad superbakterijų infekcijos kasmet jau pareikalauja iki 900 mln. eurų, o dar 600 mln. eurų netenkama dėl ligonių nedarbingumo.
Pasak ECDC, susirgusiųjų dėl vaistams atsparių bakterijų skaičius didėja visoje ES, tai yra viena didesniųjų grėsmių visuomenės sveikatai.
Lietuvoje oficialiai pripažįstama, kad infekcijos sukėlėjų šalies ligoninėse atsparumas yra žymiai didesnis už ES vidurkį.