Pora prieš kelerius metus susipažino netyčia – Greta į Donatą kreipėsi dėl jo odos dirbinių. Nors iš pradžių vienas kitam jie nesimpatizavo, bet galiausiai įsimylėjo.
Pradėjusi gyventi su Donatu, Greta po truputį irgi ėmė rengtis stimpanko stiliumi. Kurgi nepaseksi Donato pėdomis, kai šis dovanoja tiek drabužių ir aksesuarų, pagamintų savomis rankomis. Menininkas puikiai adatą įvaldė dar vaikystėje, jau tuomet norėjo išsiskirti savo apranga, tačiau augdamas tik su mama, galėjo nusipirkti ne viską, ką norėjo.
„Tas dešimtmetis buvo toks bizantiškas – nusipirkti nieko nėra, bet visi siuvasi. Tiek bendraklasiai, tiek aš pats – kelnes platindavome, siaurindavome, susikarpydavome seną, siūdavome iš kitų medžiagų. Atsimenu, kartą gavau labai barti nuo mamos, nes išardžiau vienas kelnes, o kitas sukarpiau, kad galėčiau intarpą įdėti. Pankų laikai buvo“, – laidoje „Nuo... Iki…“ pasakojo Donatas Dubauskas, o visas interviu su juo – trečiadienio vakarą per LNK.
Iki šiol dauguma Donatą atpažįsta kaip „Lietuvos indėną“. Ir iš tiesų, jis anksčiau buvo į vieną tokių panašus – juodi ilgi plaukai, indėniški akcentai aprangoje, bendravimas su indėnų gentimis. Tačiau ši pravardė menininkui labai nepatinka, ji net galiausiai ėmė kenkti verslui.
„Per 20 metų mane tai labai pradėjo varginti. Žmonės kartais net prašydavo, kad lietų prikviesčiau“, – prisiminė Donatas Dubauskas.
Dabar pagrindinis Donato arkliukas – senoviniai didžiaračiai dviračiai. Su jais pora praėjusiais metais išdidžiai atriedėjo net į savo vestuves.
TAIP PAT SKAITYKITE: Menininkas Donatas Dubauskas su valtorniste Greta į savo vestuves atriedėjo didžiaračiais dviračiais
„Man pragyventi tik iš dirbinių nebeįmanoma. Aš, matyt, užpildžiau tam tikrą rinką savo daiktais. O tie, kuriems tai buvo įdomu, čia pasidarė gyventi nebeįdomu. Realizacijos nėra. Didžioji dauguma mano pastovių užsakovų išsivažinėjo ten, kur gali sau leisti atrodyti taip, kaip nori, niekas nebakstels pirštu į juos“, – prisipažino jis.
Pora kartu su draugų šeima prieš mėnesį ėmėsi ir verslo – Vilniaus centre atidarė meno barą „Garinis angelas“. Vos tik žengęs pro duris, iškart pajunti, kad tokią išskirtinę vietą galėjo sukurti tik Donatas.
„Mes siūlome ne tik barą, bet ir galeriją vienoje vietoje. Galbūt nei barų, nei galerijų mums netrūksta, bet tokio varianto Vilniuje neturime. Be to, norim pasiūlyti didelį troškimą ir paramą, kad menininkai skleistųsi ir turėtų, kur savo parodyti, turėtų šiokią tokią erdvę, už dyką“, – „Nuo... Iki…“ laidoje pasakojo Donatas.
