Paauglystėje Solveiga Mykolaitytė buvo profesionali sportininkė, lengvaatletė, atstovavo Lietuvai ir tarptautinėse varžybose, tad nieko keisto, kad vos tik pasitaikius progai nuveikti ką nors ekstremalaus ir sportiško, ji neabejodama išbando viską.
Vis labiau populiarėjančios irklentės suviliojo ir pačią Solveigą. Tiesa, ji šią pramogą pabandė kur kas anksčiau, nei ji atsirado Lietuvoje.
„Irklentę pirmą kartą pabandžiau prieš kokius 5 metus Pietų Prancūzijoje, kai Lietuvoje tokio sporto dar nebuvo. Pirmieji bandymai buvo tikrai sunkūs, nes mokiausi atviroje jūroje, kur didelės bangos, tad kiekvieną kartą vos tik užlipdavau – nukrisdavau. Dabar plaukti ežere ar upe – vienas malonumas. Šiuo metu tikrai jau plaukiu atsipalaidavusi, zuikių vandenyje nebegaudau“, – šypsosi ji.
Ir jau spėjo ne vieną nusipirkti.
„Pati porą irklenčių įsigyti prisiruošiau tik praeitą vasarą. Ir stengiuosi jas išsitraukti vos tik pasitaiko šilta diena ir būnu Lietuvoje. Plaukiojusi esu ir jūrose, ir ežeruose, ir upėse. Turbūt smagiausia leistis į žygius upe, kai vanduo nėra ramus ir srovė greitai neša. Be to, turiu irklentes, kurios tinka ir jogai – dviguba apkrova raumenims. Tačiau tai smagiausia daryti ežere, nes ten ramus vanduo“, – Žmonės.lt pasakojo ji.
Pramogos ore taip pat merginai prie širdies. Šią vasarą jai teko ir pačiai pilotuoti lėktuvą.
„Esu skridusi sraigtasparniu, motoriniu ir bemotoriu parasparniu, kai pilotas darė akrobatinius triukus. Šią vasarą išbandžiau oro balioną ir skridau iš Paluknio į Trakus dviviečiu lėktuvu. Turėjau galimybę lėktuvą pavairuoti ir pati! Kiek buvo emocijų, nupasakoti sunku... Kai lėktuvas tavęs klauso, o tu kybai kažkur aukštai ore.
Pirmą kartą pamačiau Trakus iš paukščio skrydžio, vaizdas buvo nuostabus, nes skridome 5 valandą ryte. Labai ramu, kylanti saulė, rūkas virš miškų – vaizdai tiesiog pasakiški... Tikrai skrisiu dar ne kartą!“ – įspūdžiais dalijosi Solveiga.
„Kartais pagalvoju, kad man nereiktų rizikuoti, dirbant tokį darbą, nes jeigu kas nors lūžtų, sugriūtų ir visi mano planai, ir kelionės. Bet aš tiesiog nesusilaikau. Manau, kad mane tikrai galima vadinti ekstremale. Atrodo, būnu rami rami, bet staiga šauna į galvą kažkas ir imuosi! Gyvenimas tik vienas, todėl reikia nuveikti kuo daugiau. Man labiausiai gaila visų praleistų progų, todėl gyvenime stengiuosi kuo dažniau sakyti „taip“, – kalbėjo Solveiga.
