Penktadienį Šv.Kryžiaus bažnyčioje, grojant styginių kvartetui ir dainuojant operos ir baleto teatro solistams Joanai Gedmintaitei ir Arūnui Malikėnui, Gabrielė ir Tomas ištarė vienas kitam lemtingąjį „taip“.
Vestuves pora iškėlė kiek daugiau nei po metų draugystės. Tuoktuvių ceremonija prasidėjo 14 val.
„Kvietėme artimiausius žmones: tėvus, šeimos draugus, su kuriais užaugau, mano ir Tomo geriausius draugus, kolegas. Kai darėme svečių sąrašą, nusprendėme, kad norime tą dieną būti su žmonėmis, kuriems esame svarbūs, kuriuos mylime, gerbiame. Būtent tokį pavyko ir padaryti“, – Žmonės.lt pasakojo Gabrielė Lileikaitė.
Pasveikinti jaunųjų atvyko Gabrielės tėvų draugai, tarp kurių – Vytautas Juozapaitis su šeima, pirmasis jaunikio dainavimo mokytojas.
Tarp svečių – ir jaunųjų kolegos dainininkai Jonas Sakalauskas, Paulius Bagdonavičius, Eugenijus Chrebtovas.
Po valandą trukusios ceremonijos jaunavedžiai išėjo iš bažnyčios su plačiomis šypsenomis veiduose. Kieme jau laukė svečių minia, kuri apibėrė Tomą ir Gabrielę rausvais gėlių žiedlapiais.
Apsimainę žiedais jaunieji tiesiog tryško džiaugsmu. Ištiesė rankas, rodydami visiems žiedus, ir karštai pasibučiavo. Netrukus svečiai šovė šampaną ir ėjo sveikinti Tomo ir Gabrielės.
Nuotaka po vestuvių pasirinko dvigubą pavardę ir tapo Gabriele Lileikaite-Pavilione.
Tomo ir Gabrielės vestuvėse buvo ir pamergių, ir pabrolių. Tiesa, Gabrielė prisipažino, kad taip padarė tik dėl draugės: „Draugė man sakė, kad jei ir nebus pamergių, ji vis tiek ateis kaip pamergė. Dėl jos padarėme tą simbolišką pulką“, – juokėsi G.Lileikaitė.
Jaunoji pasipuošė specialiai jai siūta suknele: „Daug lankiausi salonuose, ieškojau, kokio modelio noriu. Kai išsirinkau, tą modelį man pasiuvo Goda Balaišytė-Alesienė. Ji puiki, esu labai laiminga.“
Žiedus taip pat juvelyras pagamino tokius, kokių norėjo Gabrielė ir Tomas. „Išvaikščiojome milijonus salonų, ieškodami ir besimatuodami žiedus. Tačiau galiausiai iš tėvelių, močiučių susirinkome auksą ir nunešėme juvelyrui Simonui Daukantui, pasidarėme tokius, kokių norime patys. Jie nėra klasikiniai, žiedai kitokie, graviruoti. Iš tikrųjų Tomas yra svajonių vyras, jis vestuvių planavime dalyvavo absoliučiai visur, man neteko visko daryti vienai“, – džiaugėsi nuotaka.
Po ceremonijos pora su pamergėmis ir pabroliais patraukė į fotosesiją, o po to į vakarinę šventę viename sostinės restorane, kur jų laukė 60 svečių.
„Čia dainuos labai daug muzikantų, įvairiausių operos solistų“, – sakė Tomas Pavilionis.
Be to, jaunieji svečiams paruošė pasirodymą – Deividas Meškauskas pastatė vestuvinį šokį pagal jųdviejų dainą. „Gabrielei mokytis buvo lengva, ji kelerius metus lankė pramoginius šokius, man truputį sunkiau, bet Deividas sakė, kad visai gerai sekasi“, – juokėsi T.Pavilionis.
Atšokę vestuves, jaunieji trauks kopinėti medaus į Balio salą. Jiedu neslepia, kad jau netrukus norėtų šeimos pagausėjimo: „Kaip Dievas duos, – šypsosi Tomas. – Žinoma, planuose yra. Aš norėčiau kad ir dabar, bet žiūrėsim, gal ir vėliau.“
Supažindino Gabrielės mama
Gabrielės ir Tomo draugystė prasidėjo gana netikėtai: juos supažindino jaunosios mama.
„Kartu su Gabrielės mama dirbame operos ir baleto teatre. Prieš pusantrų metų ruošėme premjerą „Sevilijos kirpėjas“, o Gabrielė tiesiog užsuko mamai atiduoti raktų. Tada ją pirmą kartą pamačiau ir pagalvojau: „Kokia graži!“ Vėliau Gabrielės mama mus supažindino per koncertą. Nuo tada po truputį pradėjome susirašinėti, kartais susitikdavome teatre, keliais žodžiais persimesdavome“, – draugystės pradžią prisimena Tomas.
„Mūsų pasimatymų buvo daug, bet jie visi buvo teatre. Apsimesdavome lyg netyčia vis susitikdavome, nors abu norėjome.“ Tai buvote nedrąsūs? „Mes tiesiog teatre vaidinome teatrą“, – juokėsi Tomas.
„Aš prisimenu kiekvieną mūsų susitikimą. Pamačius jį pirmą kartą užplūdo kažkoks ypatingas jausmas“, – antrina Gabrielė.
Galiausiai lemiamą žingsnį žengė vaikinas: „Praėjusią žiemą vaidinau spektaklyje „Traviata“, į kurį pakviečiau ir Gabrielę. Tąkart jai pasakiau: „Jeigu atneši man gėlių, aš tave pabučiuosiu ant scenos.“ Ji atnešė gėlių ir aš ją pirmą kartą pabučiavau prieš visus žiūrovus. Ir tik po to pakviečiau į pasimatymą“, – juokėsi Tomas Pavilionis.
Ir jau tada pasakė, kad Gabrielė bus jo žmona: „Po spektaklio ėjome su draugais į miestą, po to ji parvežė mane namo ir tada pasakiau: „Tokių žodžių nesu niekam sakęs, bet tu būsi mano žmona.“ Nors aš jos gerai nepažinojau, bet kažkaip viduje pajaučiau, tuo metu neabejojau, kad taip nutiks.“
Gabrielė sako, kad tokių prisipažinimų buvo ne vienas: „Jis iš tikrųjų labai daug kartų yra sakęs, kad būsiu jo žmona. Iš pradžių man tai atrodė kaip juokas, rimtai nereaguodavau. O bėgant laikui supratau, kad jis rimtai kalba. Ir tai manęs negąsdino.“
Sužadėtuvių žiedą rado šaldytuve
Pasak T.Pavilionio, daugelis pasipiršimo idėjų jam pasirodė nuspėjamos ir nuvalkiotos, o jis mėgsta originalumą. Tad po trijų oficialios draugystės mėnesių jis pasipiršo tikrai netikėtu būdu.
„Ta akimirka buvo labai įdomi ir netikėta. Buvome namuose ir paprašiau, kad ji nueitų iš šaldytuvo kažko paimti. Tarp apelsinų, greipfrutų ir įvairiausių vaisių rado gražiai įkomponuotą sužadėtuvių žiedą. Kai ji atsisuko, aš jau klūpėjau ant kelių, grojo mūsų daina, kurią šiaip ne taip spėjau slapta paleisti. Visas drebėjau iš baimės ir jaudulio“, – prisimena Tomas.
„Bet jis net pats neplanavo taip pasipiršti. Mes, menininkai, vis tiek keisti žmonės esam“, – juokėsi Gabrielė. – Jis viską darė ekspromtu, nes iš pradžių planavo pasipiršti, kai būsime kelionėje. Aš ėmiau nutuokti, todėl jis nusprendė mane nustebinti. Ir jam tai pavyko maksimaliai.“
Kiti sakytų, kad 3 mėnesiai – per trumpas laikas visapusiškai pažinti žmogų. Tai kodėl pasipiršo taip greitai? „Aš nė kiek nedvejojau šiuo žmogumi nuo pat pirmų akimirkų, susitikimų. Mūsų interesai, charakteriai labai sutampa. Aš iškart žinojau. Nors gyvenime buvo visko, visgi man jau nebe 20 metų, – juokėsi Tomas. – Kažkaip anksčiau vengdavau vedybų, nenorėjau, dvejojau. O dabar tiesiog kažkokia jėga iš vidaus pasakė, kad turiu tai padaryti, kad čia tas žmogus. Nė karto nesigailėjau tokio savo greito poelgio.“
Gabrielė Lileikaitė pasakoja, kad tokios greitos piršlybos jų šeimoje jau ne naujiena. „Tai jau tapo mūsų šeimyniniu bruožu. Mano brolis pasipiršo po mėnesio draugystės, po pusės metų susituokė ir dabar laimingai gyvena, – juokėsi Gabrielė. – Manau, kad tiek jis jautė, kad yra tikras dėl savo sprendimo, tiek ir aš jaučiau, nes sutikau visomis keturiomis.“
Kaip artimieji reagavo? „Jiems, aišku, buvo keista, kad taip greitai pasipiršau. Gabrielės tėvams buvo didesnis šokas – kai pasakėme, stojo poros minučių pauzė ir tik tada paklausė: „Kaip? Kas?“ Bet aš Gabrielės mamą pažįstu ilgiau nei ją – trejus metus, tai viskas buvo gerai“, – juokėsi Tomas.
„Mama tikrai labai nuoširdžiai džiaugėsi. Aišku, klausė, ar ne per anksti. Bet, manau, kad kiekvienas tėvas to paklaustų, nesvarbu kada, nes tai yra svarbus žingsnis“, – antrino nuotaka.
Tapę sužadėtiniais, pora kaipmat ėmė planuoti ir vestuvių puotą. „Kai pasipiršo, iškart norėjau planuoti vestuves, spręsti, kada jos įvyks. Nebuvo taip, kad užmovė žiedą ir galvojau, kad gal kada nors vėliau susituoksim. Po pasipiršimo, aišku, dar pabuvome sužadėtinių nuotaikomis porą mėnesių, o po to po truputį pradėjome planuoti. Labai nemėgstu stresuoti paskutinėmis akimirkomis. Ir galiu pasakyti, kad tas užsidegimas per visus metus nė kiek neišblėso“, – šypsosi G.Lileikaitė.
