„Žinot... Aš nežinau kas blogiau... Kai žmogus išeina iš gyvenimo visam ir tu žinai, kad daugiau niekada jo nepamatysi, ar kai jis išeina tik iš tavo gyvenimo ir tu žinai, kad kažkur jis yra, kartais jį sutinki gatvėje, bet šalia jo nebėra... Atsisveikinti su tais kuriuos mylim ar mylėjom visada sunku. Nesvarbu su kuo – mylimuoju, draugu, šeimos nariu. Rezultatas tas pats...
Ir žinot, aš nemanau, kad žmonės skiriasi dėl rimtų priežasčių... Dažniausiai mes atleidžiam, kenčiam, užsimerkiam, kad nematytumėm skaudžios tiesos, o paskui pratrūkę dėl menkniekio apsisukam ir išeinam… Išeinam visam. Ir nebėra daugiau gražios poros... Nebėra geriausių draugų.
Tik išsiskyrimą mes visi išgyvenam skirtingai.. Kažkas visa galva neria į darbus, kažkas paguodos ieško šeimoje, kažkas vienatvėje. Kažkas skandina skausmą alkoholyje ir cigaretėse, kažkas svetimo žmogaus glėbyje. Mes elgėmės taip kvailai... Pridarom beprotiškų klaidų. Kartais keršijam... O kartais tiesiog atleidžiam. Vieni verkia apsikabinę pagalvę, o kiti tiesiog užsideda kaukes su plačia šypsena, nors viduje miršta iš skausmo. Ir vis tiek pamiršti negalime...
Negalim tiesiog išmest iš galvos, ištrint iš širdies žmogaus, dėl kurio kažkada buvom pasiruošę paaukot gyvybę. O vieną rytą mes pabundam ir suprantam, kad viskas pasikeitė. Mes nebegalvojam apie tą žmogų ir skausmo jau nebeliko, o paskui sutinkam jį gatvėje ir vėl viskas – skausmas, liūdesys, nuoskaudos, prisiminimai grįžta.
Mes praeinam pro šalį vos linktelėdami galva, arba darom vaizdą ,kad nepažinom, arba plačiai nusišypsom ir ištariam „Labas!“ Tačiau nuotaika vis tiek sugadinta, o ir galvoje pabunda kažkoks balsas vis klausiantis „O pameni?“ Taip... Pamenam, ar gi galima pamiršt tiek nuostabių dalykų, nutikusių su šiuo žmogumi? Mes galim plačiai šypsotis ir sudaryti vaizdą, kad viskas gerai, galim pykti, galim rėkt – tačiau vis tiek žinom, kad prisimenam ir vargu ar pamiršim.
Tiesa yra tiesa, sugriauti visada yra lengviau, negu pastatyti. O tuo labiau statyti iš naujo. Mes žinom tai ir dėl to vos pagalvojus apie tai, mes tiesiog numojam ranka „Ne, aš antrą kartą nedarau tos pačios klaidos“. Tik ne visiem tai pavyksta...
Gyvenimas ilgas ir žmonės jame atsiranda vis nauji, vieni išeina iš karto, kiti pasilieka ilgesniam laikui, tačiau vieną dieną išeina visi. Vieni išeina iš gyvenimo, kiti... Kiti išeina tik iš tavo gyvenimo. Skaudu pripažint, bet šiuo metu aš nežinau kuris mylimo žmogaus išėjimas man yra skaudesnis“, – socialiniame tinkle parašė E.Citovičiūtė.
Mergina apie savo asmeninį gyvenimą su žiniasklaida nėra linkusi atvirauti, todėl nei apie antrąją pusę, nei apie išsiskyrimus ji nėra pasakojusi.
