Po vestuvių su Žilvinu į Lietuvą atvykote pirmą kartą. Jūsų vyras čia – labai populiarus, tikriausiai jau pastebėjote? Fotografai nuo jūsų nenuleidžia akių, žurnalistai nori interviu...
Negaliu sakyti, kad man tai labai patinka. Tačiau suprantu, kad duoklę privalome atiduoti. Žilvinas turi ypatingo žavesio. Tokio kai kada trūksta netgi tiems, kuriuos rodo per televiziją. Žmonių kaip jis nėra daug. Gerai prisimenu aktorių, televizijos vedėjų atrankas, kuriose dažnai tekdavo dalyvauti Australijoje ir Amerikoje, – kartais iš tūkstančio vos vienas pasirodydavo šio to vertas.
Kuo Žilvinas jums pasirodė ypatingas, kai susitikote?
Vieną šeštadienio vakarą, lygiai prieš devynerius metus, susitikome tradiciniame asociacijos „American Chamber of Commerce“ Kalėdų renginyje Vilniuje. Užtat dabar, kai vėl gavome kvietimą, nusprendėme: privalome būti, juk prieš devynerius metus tokioje šventėje susipažinome! Paskui Žilvinas atvyko į Australiją, pakviečiau jį apsistoti mūsų su vyru namuose. Nuo tada palaikėme ryšius, visada susitikdavome, kai atskrisdavau į Lietuvą. Tuo metu buvau dar ištekėjusi, mano vyras sunkiai sirgo. Nelengvas laikas...
Niekada ir pagalvoti negalėjau, kad su Žilvinu tapsime tokie artimi. Netgi tuomet, kai jis paskambino po mano vyro mirties ir pareiškė užuojautą. Ilgą laiką buvome tiesiog geri draugai, o paskui atsitiko taip, kaip atsitiko...
Turiu pasakyti, kad būti draugais – viena, o tapti artimiems – visai kas kita. Draugaudamas niekada nesužinosi apie kitą žmogaus pusę. Ir, žinote, toji kita Žilvino pusė – nuostabi. Fantastiška!
Praėjusiais metais, kai mudu Vilniuje susižadėjome, aš su sūnumi Boydu iškeliavau į Kiniją ir Honkongą. Toje kelionėje vis pagalvodavau, ar tai tikrai vyksta su manimi? Nejau aš ruošiuosi tekėti dar kartą?! Išgirdusi pasiūlymą, daug nesvarsčiau, bet vėliau, prisipažinsiu, visokių minčių lindo į galvą. O gal man geriau likti vienai? Tačiau dabar – viskas nuostabu, viskas puikiai klojasi, iš mūsų santykių gavau daug daugiau, nei tikėjausi. Žilvinas tikrai yra ypatingas.
Jūs turite lietuviškų šaknų. Iš kur jos?
Mano seneliai, mamos tėvai, į Australiją išvyko po Antrojo pasaulinio karo, tėčio šeima gyveno Marijampolėje, jo tėvų, savo senelių, nesu sutikusi. Tėtis su mama susitiko jau Australijoje. Mėginau aiškintis, ar neturiu kokių nors giminystės ryšių su jūsų televizijos laidų vedėja Edita Mildažyte. Po savo tėvo laidotuvių, susitikusi su giminėmis, ji išsiaiškino, kad tolimų sąsajų esama.
Mes esame trys seserys. Vyresnioji Judita ir mudvi su Amanda – dvynės. Vaikystėje abi mėgdavome kalbėtis lietuviškai, tai būdavo mūsų kalba, kurios niekas nesuprasdavo. Vėliau mokykloje teko mokytis anglų kalbos ir australų dialekto. Visi aplinkui taip kalbėjo, taigi lietuvių kalba pamažu pasimiršo. Dabar aš daug ką suprantu, galiu šiek tiek kalbėti, tačiau per tuos metus lietuvių kalba irgi keitėsi, atsirado žodžių, kurių visiškai nežinau. Užtat Žilvinas, kai Lietuvoje man tenka sudaryti kokį sandorį, visada būna šalia. Spaudžiu save, suprantu, kad man reikia išmokti lietuviškai, juk atvykau čia ne akimirkai. Kartais parduotuvėje pamėginu, bet man iškart sako: „Mes galime kalbėti angliškai...“ Ir Žilvinas taip sako, kai mato, kad man sunku.
Mano vyras – spalvinga asmenybė, tačiau už viską svarbiau yra meilė. Kai esi iš tiesų įsimylėjusi, žinoma, užsidedi rožinius akinius, bet mes – tokie panašūs! Kol kas su juo jaučiuosi saugi.
Kokius mokslus baigėte, ką studijavote?
Universitete mokiausi rinkodaros. Tuo pačiu metu su seserimi dirbome modeliais. Tas darbas buvo sėkmingas, tačiau, kad ir kaip mėgau mados pasaulį, fotografuotis man nepatiko. Vėliau pati įkūriau modelių agentūrą, dabar ji jau labai sėkmingai parduota. Turėjau ir prodiuserių kompaniją, prieš dešimt metų gerai uždirbau – pardaviau ją už devynis milijonus dolerių. Toji kompanija vis dar dirba, tik jos kitoks pavadinimas – „Martin and Rosenthal Pictures“. Prodiuserės darbo neužmečiau, mes iki šiol ieškome gerų scenarijų ir mėginame juos pelningai parduoti.
Įdomu, kodėl netęsėte modelio darbo arba nepasinėrėte į mados pasaulį, kaip dažnai nutinka buvusioms manekenėms?
Modeliu dirbau devynerius metus. Visą tą laiką tikrai daug keliavau. Jau sakiau, kad man nepatiko fotografuotis, be to, nekenčiau kvailų reklamų, kuriose reikėjo reklamuoti kokius nors produktus. Mano dvynė sesuo Amanda tapo teisininke, o aš nusprendžiau, kad verslas man patinka labiau nei mados pasaulis. Ir neapsirikau – verslas sekėsi, jis išsiplėtė, dabar dirbame kartu su sūnumi. Kartais galvoju, kad dabartinis mano verslas – gal jau kiek per didelis.
Ar Žilvinas jame dalyvauja?
Kad jo nelabai domina, ką darau su nekilnojamuoju turtu. Žilvinui įdomiau, kas vyksta prodiuserių kompanijoje, kas susiję su filmais ir televizija. Ir šioje srityje idėjų man netrūksta – turiu ryšių, pažinčių, galiu tikrai daug nuveikti. Labai brangiai pirkau gerą scenarijų apie Australijos karo didvyrį, tikiuosi, JAV pavyks pagal jį sukurti televizijos serialą.
Pažintys ir ryšiai televizijoje – buvusio jūsų vyro, garsaus Australijos televizijos prodiuserio Ole Martino, nuopelnas. Kada už jo ištekėjote?
1999-aisiais. Nugyvenome dešimt gražių metų. Mano vyras buvo spalvinga asmenybė, dirbo televizijos ir kino atrankų agentu, turėjo savo programas televizijoje. Po mirties jo veikla buvo įvertinta Australijos televizijos apdovanojimu.
Gal vyras anuomet pastūmėjo jus vaidinti kine?
Vaidinau vos keletą kartų. Tai buvo visai nedideli vaidmenys. Bet man tas darbas nepatiko. Pamenu, kartą nuėjau į kino bandymus. Man pasakė: dabar pereik per kambarį, pargriūk ir rėk. Kaip buvo juokinga! Pamėginau, bet vis galvojau: ir ką čia veikiu?! Visada turėjau pasiūlymų filmuotis, bet norėjau būti savo vietoje, užtat dirbau modeliu.
Prasitarėte, kad turite planų Jungtinėse Amerikos Valstijose. Bet juk ten prasiveržti pro begales prodiuserių gerokai sunkiau nei Australijoje...
Tačiau ten galima uždirbti gerokai daugiau pinigų! Tai, kas padaryta Australijoje, niekuomet nebus taip populiaru.
Žilvinas puse lūpų vis prasitaria apie Los Andželą. Tikrai turite kokių rimtų sumanymų ir ketinimų?
Aš tikrai turiu daug idėjų ir ne mažiau galimybių. Tačiau kol kas dirbti Australijoje Žilvinas neturi leidimo. Užtat ir dairomės plačiau... Yra vienas prodiuseris Londone. Tas pats, kuris dirba su Jane Fonda. Jis turi Žilvinui pasiūlymą. Dar vienas, kuris dirbo prie bondiados filmų, irgi turi ką pasiūlyti. Gali būti, kad mūsų planai bus įgyvendinti Amerikoje. Jau galiu atskleisti, kad Žilvinas gavo pasiūlymą tapti TV šokių šou vedėju. Amerikos auditorijai pasirodytų du kartus per mėnesį. Tai būtų milžiniška sėkmė!
Būkite atsargi, padarysite Žilviną žvaigžde ir...
Žinoma, gali visko prisigalvoti... Mano vyras – spalvinga asmenybė, tačiau už viską svarbiau yra meilė. Kai esi iš tiesų įsimylėjusi, žinoma, užsidedi rožinius akinius, bet mes – tokie panašūs! Kol kas su juo jaučiuosi saugi.
 |
| Žurnalo „Žmonės“ nuotr./Žilvinas Grigaitis ir Ell Martin |
Ar jums nebuvo baisu tekėti dar kartą?
Na, negaliu pasakyti, kad nė trupučio nesijaudinau. Bet jis – toks nuostabus vyras. Žinau, Lietuvoje daug kas mano, kad turi slaptų kėslų gauti Australijos pilietybę, bet aš jį pažįstu ne vienus metus. Žilvinas labai primena mano tėvą – toks pat šaunus, ramus, niekada nesikarščiuoja. Pradžioje, prisipažinsiu, buvo neramu dėl to, koks jis yra, kai santykiai tampa artimi. Bet mums viskas gerai. Netgi labai gerai!
Žinote, kas dar įdomu lietuviams? Ar jūs pasirašėte vedybų sutartį?
Pasirašėme. Pasitikiu Žilvinu, bet dar turiu ir sūnų, kurį labai myliu. Norėjau, kad jis jaustųsi saugus. O ir Žilvinas turi ką apsaugoti, taigi tai – normalus suaugusių žmonių sprendimas.
Kiek jūsų sūnui metų?
Dvidešimt treji. Boydas šiemet baigia baudžiamosios teisės studijas. Jo laukia nelengvas apsisprendimas. Jį jau pastebėjo keletas teisininkų ir kviečia dirbti kartu, bet ir man jis reikalingas. Be to, Boydui patinka dirbti prodiuserių kompanijoje.
Apie sūnų daug kalbate. Regis, esate labai artimi?
Lėktuvo bilietai per Kalėdas – velniškai brangūs, bet namo pas sūnų aš tiesiog negaliu negrįžti. Jis neseniai nutraukė santykius su savo mergina, nenoriu, kad per šventes liktų vienas. Mes daug kalbamės. Ir ne todėl, kad dirbame kartu. Žilvinas kartais gal ir nesupranta, kodėl mudu be perstojo šnekamės telefonu.
Kaip sūnus reagavo, kai pasakėte, kad ištekate?
Jis Žilviną irgi pažinojo, jam jis patiko. Bet kai pasakiau, nustebo. „O kaip tėtis?“ – paklausė. „Bet jis mirė, – atsakiau. – Aš negaliu dairytis atgal, gyventi prisiminimais, turiu eiti į priekį.“ Sūnus mane suprato.
O Lietuvoje su Žilvino dukra Ana Greta buvote susitikę?
Aš atvykau labai trumpam, o ji daug mokosi. Per Žilviną perdaviau, kad visada laukiama Australijoje. Būtinai jai padėsiu, jei sumanys studijuoti. Bet kol kas ji nenori...
Elle, jūs jau tai patyrėte, sakykite, ar meilė labai skiriasi, kai tau dvidešimt ir kai tau – penkiasdešimt?
Ji daug geresnė dabar! Nes nėra daugiau kuo rūpintis, tik vienam kitu. Jaunystėje trūksta pinigų, gimsta vaikai, o visa tai meilei kenkia. Vyresniame amžiuje puikiai žinai, ko nori iš santykių. O širdyje juk jautiesi taip pat – dvidešimties.
Žilvinas – geriausias mano draugas. Mes daug kalbamės, jis man papasakoja kiekvieną istoriją. Užtat ir nepavydžiu, kai internete matau jo nuotraukas iš Lietuvos, kuriose jis – su visomis tomis žaviomis merginomis. Pasitikiu juo. Žinote, draugas ir vyras viename asmenyje – nuostabu, man nauja ir taip žavu.
Įdomu, ar jūsų namai labai pasikeitė, kai juose apsigyveno Žilvinas?
Žilvinas kai ką perstatė, patiesė kilimų, kai ką dekoravo. Tikrai, mūsų namai dabar atrodo kitaip. Gyventi dviese – nuostabu. Ir man labai vieniša, kai Žilvinas išvažiuoja į Lietuvą. Man patinka, kai jis yra šalia.
Leiskite pasmalsauti, ar jis atneša kavos į lovą?
Žinoma! Ir pusryčius. Jis tiek daug daro namuose, nesu įpratusi prie tokio dėmesio. Supratau, kad turiu atsargiai rinkti žodžius: jei pasakau, kad kas nors man labai patinka, po dviejų dienų tas daiktas atsiranda mano rankose. Jis mane tikrai lepina...
Iš tiesų mes – labai kosmopolitiška šeima, mėgstame keliauti, bendrauti, retai vakarieniaujame namuose. Man pasisekė sutikti artimą sielą. Kai prabundu, vis patikrinu, ar nesapnuoju. Pasižiūriu į jį šalia ir pagalvoju: ar aš tikrai čia esu?
Artėja Kalėdos. Jau pagalvojote apie dovaną savo vyrui?
Sunku ką nors padovanoti vyrui, kuris viską turi! Bet jis labai mėgsta keliauti, taigi turiu keletą idėjų!
