Du bičiuliai sugalvojo pradžiuginti dažnai nepastebimus, tačiau visada daug, sunkiai ir už minimalų atlygį dirbančius greitojo maisto užkandinių darbuotojus.
Mergina drovėjosi paaimti tiek daug pinigų – ji tikino, kad užtektų tik dolerio.
Vaikinai žmonėms, kurie visą parą paduoda maistą per langelį, pardavinėja maistą gatvėje, ruošia klientams kavą ar valo staliukus, atsidėkodami už jų darbą davė po 100 JAV dolerių.
Nepratę prie arbatpinigių, juo labiau tokios sumos, visi negalėjo patikėti nepažįstamųjų gerumu ir juos teko įtikinėti, kad paimtų pinigus.
Vienas vaikinas džiaugėsi, kad šie pinigai padės jam susimokėti už nuomą; gėrimus išsinešti pilstanti mergina drovėjosi paaimti tiek daug pinigų – ji tikino, kad užtektų tik dolerio. O štai kita mergina, kuri 100 dolerių gavo dirbdama 2 val. nakties, pademonstravo neįtikėtiną gerumą: kai arbatpinigius jai davęs vaikinas išėjo iš užkandinės, kamera užfiksavo, kaip ji dalį ką tik gautų pinigų atidavė benamiui, miegojusiam užkandinėje.
