Erica, tu ir mada: kokia jūsų pažinties istorija?
Kiek pamenu, susidomėjau mada tada, kai pradėjau klausytis roko muzikos ir atradau baikeriškus odinius švarkelius. Tada buvau kokių dešimties. Ėmiau pildyti savo lentynas kišenpinigių sąskaita iš vintažinių Dublino lobynų.
Pirmasis rimtas pirkinys buvo purpuriniai „Levi’s”, tada buvau 11-os. Jaučiausi tokia kieta! Nesibodėdavau perdažyti ar persiūti savo rūbų ar tėčio marškinių, dažniausiai be leidimo. Dėvėdavau juos su tamprėmis ir beprotiško aukščio platformomis. Man muzika ir rūbai iki šiol – neatsiejama.
Koks yra drabužių derinys, kurį pastaruoju metu vilki dažniausiai?
Ką dėviu priklauso nuo to, ką darau. Dabar scenos menų studijos paprastai pareikalauja laisvų ir patogių džemperių bei sportinių kelnių. Ant scenos su „The Ball & Chain” projektu su Jurgiu dėvim 5-ojo, 6-ojo dešimtmečių retro stiliaus drabužius, kurie dabar pasaulyje ypač ant bangos. Gerai pataikėm! Maišau naują su senove, dizainerių rūbus su vintažu. Dievinu sukneles. Sukneles ir batus – turiu tikrą priklausomybę...
Kai nori pasislėpti nuo žvilgsnių, velkiesi?..
O, šitai man puikiai sekasi. Platus paltukas, galva palenkta žemyn, kepurė ar be jos – ir pirmyn!
Mados simbolis, kuris įkvepia
Seni fotoalbumai.
Mados etapas, žavintis labiausiai.
Dabar – būtent retro stilius. Manau, kad turiu tikrų tikriausią meilės romaną su šia era jau daugiau nei metus.
Kas tave rengia?
Scenai ir pasirodymams dabar mane rengia jaunas dizaineris Robertas Kalinkinas. Gerbiu tai, kad jis turi daug gabumų – ne tik kaip dizaineris, bet ir scenografas, dekoratorius ir stilistas. Ir dar, kad dirba tikrai daug.
Nors praeityje bendradarbiavau su daugeliu Lietuvos dizainerių, iki šiol niekada neturėjau stilisto. Jam tik 24-eri, tačiau mano manymu tai geriausias jaunasis dizaineris Baltijos šalyse.
Koks jo sukurtas drabužis tau mieliausias?
Turiu keletą fantastiškų Roberto suknelių ir nekantrauju sulaukti savo žieminio palto iš naujos kolekcijos – jis bus dieviškas!
