Tiesa, kol kas apie profesines aukštumas Vilniaus kolegijoje studijuojanti atlikėja nemąsto. Sulieknėjusi, pasidavusi pavasariniam norui gražintis, ji žada rimčiau imtis muzikos.
Esi pati sau vadybininkė?
Pusiau... Šiek tiek padeda Aida Žiliūtė, bendrakursis, įsteigęs muzikos leidybos firmą. Vienai tvarkyti reikalus būtų per sunku. Kai tik kalba pasisuka apie honorarus, atlygį, sutrinku.
Tau pasisekė: gyveni su žmogumi, kuris nereikalauja prisidėti prie šeimos biudžeto. Jei nebūtų Stasio, vis vien dainuotum?
Gal ir ne, nes norėdama gyventi tik iš muzikos turėčiau smarkiai plėšytis. Matau, kaip elgiasi kai kurie kolegos, ir žinau, jog tokia kaina man būtų per didelė – šiais laikais, kad būtum populiarus, būtina net apatines kelnes išversti. Aš šitaip nenoriu! Spaudoje, televizijoje manęs nedaug – įvykdau reklamos programą „minimum“ ir to užtenka (juokiasi).
Kas esi dabar – labiau dainininkė, mama, studentė, namų šeimininkė?
Pirmiausia noriu baigti mokslus, o paskui rimčiau imsiuosi dainavimo. Su Deivydu Zvonkumi, kuris ėmėsi prodiusuoti mano albumą, keletą dainų jau įrašėme, visai neprastai einasi.
Iš vaikų priekaištų nesulauki, kad trūksta mamos dėmesio?
Tiesiai šviesiai niekas nieko nesako, bet esu jautruolė, tad sąžinė graužia, ramiai miegoti neleidžia: vis svarstau, kaip išlaviruoti, viską sudėlioti, kad neliktų nuskriaustų. Džiaugiuosi, kad šalia yra didžiausias mano pagalbininkas Stasys – racionalesnio proto nei aš žmogus, kuris sugeba šaltai mąstyti.
Tačiau galbūt racionalus protas daugelį metų ir trukdo mylimam vyrui romantiškai tau pasipiršti?
Kai gimė Domas, gal šiek tiek ir pasvajodavau ištekėti, bet dabar ir vėl nebūna tokių minčių. Apskritai, manau, nereikia delsti – padraugavai metus ar dvejus ir ženijiesi. Su Stasiu kartu esame jau devynerius metus, kokios dar vestuvės? Neįsivaizduoju to – geriausiu atveju susėstume abu ir nuspręstume, kad gal reikėtų bent susirašyti.
Sunku nepastebėti, jog atrodai sulieknėjusi. Radai stebuklingą dietą?
Bent man geriausias būdas mesti svorį – sumažinti porcijas ir nevalgyti vakarais, maždaug nuo septynių. Apskritai valgau viską, tik stengiuosi bent šiek tiek derinti maistą. Nevalgau mėsos su bulvėmis, bet štai ryžių prie mėsytės ar žuvies atsisakyti negaliu. Kai tik susiimu, koks vienas kitas kilogramas ir nukrinta, o jei tik pavalgau daugiau – priauga. Toks mano organizmas, todėl stengiuosi prie jo prisitaikyti.
Esu moteris ir visada stengiuosi rasti laiko sau. Juolab pavasarį, kai visoms natūraliai kyla noras pasigražinti, nusipirkti drabužių ar ryžtis pasidaryti naują šukuoseną.
