Nejaugi iš tiesų radikaliai keičiate įvaizdį?
Tikrai ne. Ir labai nenorėjau to sureikšminti. Tiesiog šis projektas – klubinis, dainos – rumunės Innos. Ji – jauna seksuali strakaliukė, todėl norėjosi atitikti jos stilių ir įvaizdį. Apsivilkau šiek tiek kitokius nei įprastai drabužius ir pamačiau, kad esu netgi panaši į tą atlikėją.
Tačiau aš niekada nemėgau demonstruoti seksualumo. Ir dabar manau, kad geriau darbais įrodysiu, ką sugebu, o ne drabužiais, ne įvaizdžiu.
Kaip sekasi persikūnyti? Daugumai Taja – lyrinių, romantinių dainų atlikėja, o čia – klubinė muzika, veiksmas, energija...
Man šokių muzika artima nuo paauglystės. Tie, kas būna mano koncertuose, žino, kad galiu ne tik ramiai sudainuoti, bet ir smagiai pašėlti scenoje.
O kada pati pastarąjį kartą buvote naktiniame klube?
Vakar – per repeticiją (juokiasi). O pašėlti... Mums, dainininkams, taip jau būna: klube pasibūni, kai atvažiuoji koncertuoti. Gera mano draugė Viktorija Mauručaitė turi naktinį klubą Kaune. Kai pas ją nuvažiuojame, savo kompanijoje smagiai ir pasibūname.
Pastaruosius kelerius metus auginote vaikus, rūpinotės namais. Vadinasi, turėjote progą atsitraukti ir iš šalies pažiūrėti, koks tas lietuviškas pramogų pasaulis?
Aš nebuvau pasitraukusi visiškai: rašiau dainas, rūpinausi programa, retkarčiais būdavau kviečiama koncertuoti ir visą laiką stebėjau, ką veikia kolegos. Man tai įdomu, nes gyvenu muzika. O dabar tiesiog daugiau laiko būsiu viešumoje...
...ir teks susitaikyti, kad dabar populiarumas pelnomas ne naujomis dainomis, o skyrybomis, vedybomis, partnerių kaita ir net nusikaltimais...
Mano baigiamasis studijų darbas buvo susijęs su rinkodara. Išvados – labai aiškios: efektyviausia reklama – ta, kuri keliauja iš lūpų į lūpas. Tikiu, kad taip yra ir pas mus. Nesiruošiu į eterį brukti nuogo užpakalio ar krūtinės, tiesiog darysiu tai, ką dariau iki šiol, – dainuosiu. O žmonės vieni per kitus sužinos: „Faina! Einam į Tajos koncertą!“ Dirbtiniai ar tikri skandalai – ne mano būdui, nors dabar tai – labai madinga.
Aš nebuvau pasitraukusi visiškai: rašiau dainas, rūpinausi programa, retkarčiais būdavau kviečiama koncertuoti ir visą laiką stebėjau, ką veikia kolegos.
Bet jeigu nori būti dėmesio centre ir gauti daugiau kvietimų koncertuoti, turi būti skandalingas ar nuolat kuo nors pasižymėti.
Man tokia situacija kelia apmaudą. Dažnai pati pastebiu: „Va, nedarai nesąmonių ir esi neįdomus... nedurnavoji, neišsirenginėji, papo neparodai... ir esi niekas...“ Apmaudu, bet vis tiek darbais save rodysiu, o ne skandalais.
Per pastaruosius kelerius metus atsirado nemažai jaunų dainininkių. Konkurencija tik didėja...
Domiuosi visais, žengiančiais į sceną. Kartais pati pagaunu save galvojančią: „O, kokia šauni mergaitė... Nagi, nagi, ką ji dar parodys...“ Lauki, kada sužydės, augs, tobulės, kada ims dirbti kryptingai... Bet dažniausiai viena daina tokios atlikėjos repertuaras, karjera ir pasibaigia. Gal užmiega ant populiarumo bangos, o gal daugiau neturi ką parodyti... Iš viso būrio merginų, kurios bandė tapti garsios, tik Shorenos pavyzdys yra teigiamas: ji viską darė kryptingai, iš širdies ir rezultatas yra – bilietai į jos koncertus tiesiog išgraibstomi.
Pramogų pasaulis myli stipriuosius. Ar užteks jėgų, pasitikėjimo savimi? Netgi – žvaigždiškumo!
Užteks. Aštuntus metus esu scenoje ir tikrai gerai joje jaučiuosi. Man tik labai nepatinka dabartinė mada – nuolat turi save piarinti, reklamuoti, dalyvauti įvairiuose renginiuose, rodytis vakarėliuose. Žmonės net ėmė manyti: tik jeigu dainininką rodo per televizorių ir spausdina žurnaluose, vadinasi, jis yra. Tuo tarpu dauguma iš tų besidemonstruojančių žvaigždžių iš tiesų mieliau vakarus leistų namuose su šeima, artimaisiais. Tačiau tai jau tapo jų darbo dalimi. Ir man kartais tenka prisiversti apsirengti, susišukuoti, pasidažyti ir išeiti į žmones. Dar prieš tai sugalvojus, su kuo palikti vaikus...
Kaip į jaunų, netekėjusių, įsipareigojimų, vaikų ar kitokių rūpesčių neturinčių žvaigždžių būrį įsipaišys dviejų vaikų mama?
Nėštumas, vaiko auginimas, lopšinių albumas – taip, buvau išėjusi „į mamiškumą“. Bet dabar to nebeakcentuoju. Taip, aš – mama, bet esu ir dainininkė. Ruošiu albumą dainų, kurios bus su intymumo prieskoniu. Rašau dainas ir pati jaučiu, kad vis drąsiau daug ką sugebu pasakyti. Puikiai suvokiu, kad nauja dainininkų karta ir konkurencija yra neišvengiama. Pamenu, kai man buvo dvidešimt, labai bijojau trisdešimtmečio. Bet dabar galiu pasakyti, kad išoriškai jaučiuosi visai nepasikeitusi, o viduje – sukaupusi daug patirties. Žiūriu į jaunas mergaites, bandančias atrodyti seksualiai: taip, jos gražios, jaunos, puikių kūno formų, bet joms dar trūksta vidinio seksualumo, kurio net demonstruoti nereikia – jis matyti iš akių. Tokio seksualumo jaunos merginos ir negali turėti. Todėl lipdama į sceną aš visai nebebijau, kad turiu du vaikus, kad artėja mano trisdešimtmetis...
Kaip artimieji žiūri į tai, kad grįžtate į darbus?
To, ką darau, nelabai mėgstu vadinti darbu. Greičiau – mylima veikla. O artimieji per tiek metų jau susitaikė su mano veikla. Be to, turėdamas šeimą ir pats tampi atsakingas, negali išeiti koncertuoti ir namo pareiti tik po paros ar kelių, negali sau leisti per ilgai vakaroti. Bet manęs toks gyvenimas nevaržo.
Nejaugi bent kartais nesinori pamiršti, kad esate žmona, mama, kad namie laukia vaikai?
To neįmanoma pamiršti. Moters instinktai – be galo stiprūs. Ir būdama smagiausiame koncerte ar vakarėlyje jaučiu, kad reikės grįžti namo – į savo pasaulį.
