Kas dabar dedasi Jūsų širdyse ir galvose, kai jųdviejų vestuvės jau čia pat?
Merūnas (toliau – M.): Kam nors pasipiršk ir sužinosi (juokiasi). O jei rimtai, jaučiuosi visiškai ramiai. Tačiau žinau, jog per ceremoniją kinkos tikrai drebės.
Erika (toliau – E.): O aš jau dabar esu puolusi į paniką...
M.: Labiausiai jaudinamės dėl organizacinių šventės klausimų. Didžiausias mūsų troškimas, kad svečiai jaustųsi gerai ir maloniai ceremonijos metu. Vestuves keliame ne tik dėl savęs, bet ir dėl savo artimiausių žmonių.
E.: Aš taip jaudinuosi, tiek rūpesčių. Tiesą pasakius, anksčiau vestuvės buvo suplanuotos valandų tikslumu, o dabar viskas dar konkrečiau – planas sudėliotas minutėmis.
O jeigu iškils koks netikėtumas, viską paliksite savieigai?
E.: Oi, ne, kokia savieiga tokiu svarbiu gyvenimo momentu?! Kai aš planuoju, tokių dalykų nenutinka (šypteli). Be to, mums su Merūnu labai padeda vestuvių planuotoja Kristina Kaikarienė. Bendrom jėgom sukursime nuostabią šventę. Bet jeigu pamatysiu, kad kas nors vyksta ne pagal planą ir vestuvės griūva, pašėlsiu. Tai man būtų tarsi dūris peiliu į širdį.
Kaip reagavo artimieji, kai pakvietėte juos į svarbiausią savo gyvenimo šventę?
M.: Daugelis sakė „Pagaliau!“. Tiesa, mano močiutė prašė dar nesituokti – esą mums dar per anksti, neva dar reikia viską gerai apgalvoti. Močiutė man sakė, kad mūsų giminėje vyrai anksti neina prie altoriaus.
E.: Tada aš jai priminiau, jog Merūnui greitai trisdešimt (juokiasi). Bet močiutė vis tiek galvoja, jog Merūnas dar per jaunas.
Kiek laiko planavote vestuves? Kaip sekėsi?
M.: Gana ilgai ir komplikuotai.
E.: Trumpai ir sėkmingai (juokiasi). Nesutariam su Merūnu šiuo klausimu... Manau, pusmetis nėra ilgas laikotarpis vestuvėms organizuoti. Ir sekėsi mums tikrai gerai. Situaciją palengvino tai, jog iš anksto žinojome, ko norime.
M.: Tik dažnai susidurdavome su kliūtimis, kai dėl įvairių priežasčių nepavykdavo gauti to, ko pageidaujame. Pavyzdžiui, užtrukome ieškodami vietos pokyliui. Netikdavo tai vieta, tai kaina. Kelis kartus nutiko taip, kad vieną sumą aptardavome telefonu, bet mus pamatę žmonės užsinorėdavo didesnio užmokesčio. Laimė, galiausiai vietą pavyko rasti.
 |
| Erika Vilčinskaitė ir Merūnas Vitulskis |
Ką supratote ruošdamiesi šiai šventei?
M.: Kad turime daugybę labai gerų draugų! Ir dalis jų yra iš pramogų pasaulio. Įsitikinau, kad šou pasaulyje karaliauja ne tik tuštybė, čia yra ir nuoširdumo. Nenoriu vardyti konkrečių pavardžių, nes tų žmonių begalė.
E.: Stebiuosi, kad daugelis taip geranoriškai ištiesė mums pagalbos ranką.
Tai gal pasitvirtina posakis „Kaip šauksi, taip atsilieps“?
M.: Na, čia reikėtų klausti tų žmonių, kurie mums pagelbėjo. Tačiau turbūt teisingas šis posakis, nes esame ir mes į pagalbos šauksmą atsiliepę.
Daugelis žmonių prieš vestuves ypač puoselėja savo išvaizdą. Ar Jūs ėmėtės kokių nors gražinimosi procedūrų?
E.: Pirmiausia pasirūpinau savo pamergių išvaizda. Vėliau ėmiausi pabrolių. Ir tik tada kažkas man mestelėjo: „Pala pala, taigi visi kiti gali palaukti. Juk tavo vestuvės, Erika.“ Tuomet jau nusileidau ant žemės ir prisiminiau save.
Ar ilgai rinkausi suknelę? Nelabai, nes tiksliai žinojau, kokios noriu. Tiesa, dėl mano kūno sudėjimo kilo šiokių tokių rūpesčių, bet kreipiausi į profesionalus. Jie pasiuvo nuostabią suknelę. Ji, suprantama, balta. Norėjau tradicinės suknios, nes iš vestuvių neketinu daryti šou.
Kaip apskritai žiūrite į santuoką?
M.: Tai šventas dalykas.
E.: Mes tuokiamės ir bažnyčioje, todėl negalime į viską žiūrėti pro pirštus. Juk prisieksime amžiną meilę tiek savo, tiek Dievo akivaizdoje.
Ar keliate didelę puotą?
E.: Vidutinišką (šypteli).
M.: Bus maždaug 50 žmonių.
O kur vyksite medaus mėnesio?
M.: Kol kas medaus mėnesį nukėlėme, nes numatyta daug koncertų ir įvairių pasirodymų. Tačiau vasarai turiu šiokių tokių planų šiuo klausimu. Manau, kad juos įgyvendinsiu.
Sakoma, kad po vestuvių baigiasi visos pasakos. Ką apie tai manote?
E.: Mūsų pasaka po vestuvių tik prasideda! Juk kalbama, kad ir meilė baigiasi po trejų metų, tačiau mes jau daugiau nei 6 metus kartu, o meilė vis dar liepsnoja.
M.: Poros santykiai – tarsi laiptukai. Po tam tikrų įvykių meilė pereina į kitą lygį. Su amžiumi apskritai jausmus supranti vis kitaip. Vaikystėje atrodydavo, kad pamilti gali net nebendravęs su žmogumi, dabar galvoju priešingai. Su laiku imi tik dar labiau mylėti savo antrąją pusę. Mes su Erika turėjome daug progų patikrinti vienas kitą. Per visą draugystės laikotarpį buvo įvairių situacijų. Nėra namų be dūmų. Bet mudu esame apsišlifavę. Prieš vestuves neturime jokių abejonių.
E.: Visiškai sutinku su Merūnu. Progų susituokti turėjome daug. Galėjome tai padaryti ir po metų bendravimo. Tačiau labai džiaugiuosi, jog vestuves atšoksime būtent dabar. Apskritai mūsų santykiai klostosi kaip pagal scenarijų – mokslai, darbas, vestuvės...
Tai pagal scenarijų kol kas trūksta tik vaikelio!
E.: Palaukite dar metus. Aš baigsiu studijas, Merūnas įgis magistro laipsnį, ir viskas bus idealu.
M.: Viskas taip tobula, kad net baisu džiaugtis (šypteli).
Kol kas gyvenate Erikos tėvų namuose. Ar neplanuojate sukti meilės lizdelio atskirai?
E.: Taip, ateityje ketiname gyventi atskirai. Svajojame apie nuosavą namą su dideliu kiemu. Bet kol kas dar reikia pataupyti pinigėlius, nes prieš vestuves išsileidome.
M.: Manau, viskam savas laikas!
