Jis vis dar nenori skelbti tikrosios savo pavardės ir aiškina, jog nesiekia viešumos (tikroji pavardė redakcijai žinoma).
Kai ko Erikai Santos (31) Linas negali atleisti: „Į viešas savo istorijas ji įpainiojo mano dvynukus, kuriuos esą atėmiau iš buvusios žmonos. Mane tiesiog erzina mintis, kad tokios kaip ji mano galinčios laipioti kitiems per galvas. Su manimi toks triukas nepavyks. Aš tikrai netylėsiu apie žmogų, kuris atvyko į mano namus ir suteršė mano šeimos vardą. Teisintis neketinu, tiesiog pateiksiu kiek kitokios informacijos.“
Iš kur Jungtinėse Amerikos Valstijose sužinojote apie Erikos interviu mūsų žurnalui?
Iš draugų, pažįstamų.
Ką jie sakė jums?
Su ironiška šypsena siūlė pasiskaityti, Erika tarp jų jau senokai tapo pajuokos objektu. Neseniai ir pats gavau žurnalą. Šį kartą Erika man skyrė daug vietos... Nesitikėjau.
Iš tiesų apie jus interviu pasakojama labai daug. Erika tvirtina, kad dar tebemyli jus.
Net nenoriu apie tai kalbėti! Negaliu pavadinti to meile, kai galvojama vien apie patogumą, ateities perspektyvas ir norus, kuriuos kas nors turi pildyti...
Tikriausiai neneigsite, kad meilės tarp jūsų vis dėlto būta?
Gal tiesiog susižavėjimo? Daug metų gyvenu ne Lietuvoje, nieko nebuvau girdėjęs apie Eriką. Ji sudomino mane kalbomis, idėjomis, verslo planais. Nesigilinau į kitų nuomonę, tikėjau tuo, ką ji sako. O kalbėti, kaip žinote, Erika moka. Prisistatyti – taip pat. Tačiau laikas viską patikrina, taigi mano susižavėjimas taip ir nevirto meile.
Įdomu, kokios moterys jus žavi?
Kaip ir daugelį vyrų, tikriausiai – moteriškos, šeimyniškos, šalia kurių viskas paprasta ir aišku. Su Erika buvo kitaip: ji – lyg vaikas suaugusio žmogaus kūne. Nieko daugiau...
Kaip judu susipažinote?
Per mano atstovą Lietuvoje ji domėjosi galimybe įsigyti limuziną. Pasakė, kad nori patikslinti kai kurias detales su savininku, ir paklausė, kaip galėtų su manimi susisiekti.
Ji sudomino mane kalbomis, idėjomis, verslo planais. Nesigilinau į kitų nuomonę, tikėjau tuo, ką ji sako. O kalbėti, kaip žinote, Erika moka. Prisistatyti – taip pat.
Turite limuzinais prekiaujančią bendrovę?
Taip, automobilių logistika yra vienas iš mano verslų.
Tuo metu jūs jau buvote vienišas vyras?
Tiksliai nepasakysiu, jau buvome galutinai išsiskyrę su žmona ar ne. Bet kuriuo atveju pokalbis su Erika buvo tik dalykiškas.
Vis dėlto Erika kažkuo jus sudomino?
Po trumpų mūsų pokalbių apie automobilį įsitikinau, kad jai rūpi ne limuzinas. Norėjo tiesiog pabendrauti su manimi. Dar labiau nustebau sulaukęs skambučio: arba atvažiuoju, arba ištrinu tave iš savo draugų. „What a freak?!“ („Kokia pamišėlė?!“) Na, tikrai, sąžiningai, apie tai pagalvojau, bet koks gali būti logiškas atsakymas? Važiuok, jei nori... Kažkuriame savo interviu ji tai minėjo, tačiau kalbėjo priešingai – jog siūlymas buvęs mano. Visiška netiesa!
Ar jūs žinojote, kad ji ištekėjusi?
Tuo metu ji jau buvo išsiskyrusi, tik niekas Lietuvoje to nežinojo.
Tai Erika išsiskyrė ne dėl jūsų?
Erika sako, kad buvo išsiskyrusi oficialiai, bet vis dar gyveno su savo vyru portugalu. Tiesą sakant, net nelabai gilinausi į asmeninį jos gyvenimą iki to laiko, kol atvyko. Paskui, kai išvažiavo, šiek tiek daugiau apie tai pagalvojau, o ir žinių apie ją atėjo gerokai daugiau.
Erika – suaugusi moteris, turi vaikų ir žino, ką daro. Atvykimas į Ameriką, manau, tik parodė jos lengvabūdiškumą. Dabar žinau, jog tai – ne pirmas toks Erikos žingsnis.
Na, vyrams toks lengvabūdiškumas dažnai patinka. Juk susuka galvą tai, ką moteris dėl jų gali padaryti. O Erika juk dar, be viso to, – įspūdinga moteris...
Visuomet buvau linkęs žiūrėti į žmogaus darbus, ne klausytis jo kalbų. O grožis... Prieš jai atvažiuojant buvau matęs tik keletą nuotraukų. Žinojau, kad yra išsiskyrusi ir turi vaikų. Nelabai apie tai galvojau, juk nesirengiau su ja gyventi. Buvau ką tik išsiskyręs su žmona, ji išsivežė mano dvynukus ir turėjo bėdų su valdžios institucijomis. Man teko tas bėdas spręsti. Manote, tokiu laiku man dar įdomūs meilės romanai? Esu konservatyvus žmogus. Kol mano reikalai nenusistovi, negaliu pradėti ko nors naujo. Erika buvo viešnia, o aš įpratęs būti svetingas. Nežinau, kas tuomet dėjosi jos galvoje ir kokius planus ji rezgė.
Vis dėlto ryžotės ją pakviesti į savo namus?
Sutikau su tuo keistu įsiveržimu į svečius. Nepaisant visko, pastebiu žmones, kurie kupini, na, kad ir pasakiškų idėjų, ir su jais pabendrauju. Kas žino, gal iš to bus naudos? Tikrai buvo įdomu pasikalbėti su šešių vaikų mama, superverslininke (juokiasi). O kam praleisti tokią progą?
Erika prisistato koučingo specialiste. Panašu, ji žino, ką ir kada reikia kalbėti, kaip elgtis su žmogumi... Užkaučino?..
Nesu naivus ir mane nelengva pastumti. O visi tie koučingai – tik laiko klausimas. Netrukus man jau pradėjo atrodyti, kad ji – nuotykių ieškanti mergelė. Užtat ir nebeklausinėjau, kas čia vyksta? Priėmiau tik ryšį, kuris atsirado tarp mūsų.
Tiesiog seksą?
Kalbėti apie tai – pernelyg privatu. Savo intelektą vertinu gerokai aukščiau nei Erika, taigi – be komentarų.
Vis dėlto Erika pas jus pasiliko?
Drįsčiau sakyti, kad visam laikui ji nebuvo likusi niekada. Tik lakstė pirmyn atgal ir daugiau nieko. Lyg ir stengiausi sukti bendrą mūsų lizdą, bet žavesys nyko. Ji davėsi, darė, ką norėjo, jos poelgiams ne tik aš, bet ir normalios dviejų žmonių tarpusavio bendravimo taisyklės prieštarautų.
Jums nepatiko fotosesija žurnale „Playboy“?
Neslėpsiu, žiūrėjau skeptiškai apskritai į jos norą apsinuoginti viešumoje. Po tos fotosesijos dingo žmogaus kaina. Mane labiau žavi apsirengusios verslininkės, grįžtančios vakarais namo, pas šeimą ir vaikus. Manau, tas faktas paneigė jos pačios visuomenėje kuriamą įvaizdį, kurį taip įkyriai mėgino parduoti.
Jums atrodo, kad šeimos moterys neturėtų taip elgtis?
Esmė juk ne tai, kad tu darai, o kaip tai darai. Jei pasirenki dar vieną kelią, tai ir eik juo iki galo, tačiau susitarimo sąlygos būtinos ir ribos privalo būti nubrėžtos. Kalbu ne tik apie viršelį. Yra daugybė dalykų, kuriuos ji darė kvailai ir savanaudiškai. Įvairios išgalvotos istorijos ir jų viešinimas – štai kas man labiausiai kėlė nerimą.
O kam jums, Linai, reikėjo vestuvių?
Kokių vestuvių?
Na, kurios įvyko Amerikoje...
Jokių vestuvių nebuvo, tai – eilinis Erikos melas, kuris įtraukė dar ir mane.
Betgi, Linai, jūs pats patvirtinote mūsų žurnalui vestuvių faktą!
Jau anksčiau minėjau, kad į viešumą nesiveržiu. Tuo metu man buvo įdomus žmogus, o jis prašė, kad taip pasakyčiau. Kalbėjo, esą Lietuvoje niekas nežino, jog išsiskyrė su portugalu, tačiau reikėtų, kad sužinotų. Sakė, bijo etikečių, todėl turėtume paskelbti apie mūsų sutuoktuves. Aš ir patvirtinau norėdamas jai padėti.
Girdėjau, prekiaujate deimantais?
Erika geriausiai žino, kuo prekiauju. Man atrodo, ji pernelyg daug laiko praleido knygose, filmuose, vaikiškose fantazijose, matyt, ten ir liko. Autoritetai, mafija, deimantai... Nejau tokia asmenybė kaip Erika, turinti tokių pajamų, bus šalia žmogaus, kuris yra laipteliu žemiau nei ji? Taip tiesiog būti negali (juokiasi)!
Vieni žmonės moka uždirbti, kiti – sukurti ir uždirbti, o treti, neturėdami nieko, – sužavėti kitą, kuris turi galimybių. Erika – iš tokių.
Kaipgi jums nešovė minties pasidomėti tuo, ką ji sako?
Pradžioje nebuvo nei noro, nei reikalo tai daryti, o vėliau, po jos pasirodymo konkurse „Misis Lietuva“, informacija pradėjo plaukti pati. Kas Erika tokia, netgi ką veikė paauglystėje. Atsirado žmonių, kurie ją pažinojo ne iš žurnalų viršelių, o nuo vaikystės. Apstulbau tai sužinojęs – jos lengvabūdiškumas stebino. Net buvęs vyras pasakojo užklupęs ją su kitu.
Erikos milijonai – tik fantazijos. Verslas Portugalijoje buvo, tačiau jis truko neilgai. Kas dieną ji sugalvodavo vis naują idėją, tačiau pradėjusi ją įgyvendinti niekuomet neužbaigdavo. Argi tai ne pinigų švaistymas? Nors kas jai – pinigai juk ne jos.
Dienotvarkė, apie kurią pasakoja: „Keliuosi penktą šeštą ryto...“ juokinga. Na, taip, ji keliasi, bet pamaitinusi vaikus tupi prie kompiuterio visą dieną, o jei ne prie kompiuterio, tai kokioj kavinėj. Mados imperija! Juk skamba vaikiškai, kai žmogus išvis nieko nedirba. Kaip Erika pykdavo, kai klausdavau, kaip sekasi naujas verslas! Ar toli jau pažengė atlikdama savo darbus? Nejau ji manė, kad pateiks idėją, o aš, nesvarbu – centą ar dolerį investavęs, neateisiu ir nepaklausiu?
Naujų, naivių idėjų šiai moteriai netrūksta, įžvelgiau tai pirmą kartą ją pamatęs, kai bandė sudominti valiutų rinka. Vienas iš mano draugų jai pasiūlė apvalią sumą, sakė – pradėk. Erika nesitikėjo, kad bus taip lengva, bet pastebėjau, kaip susipainiojo, prarado verslo, kurį siūlo daryti, žinias. O juk verslininkė, siūlanti savo paslaugas, tas sąlygas turėtų atmintinai žinoti. Ir daug geriau nei klientas. Vieni žmonės moka uždirbti, kiti – sukurti ir uždirbti, o treti, neturėdami nieko, – sužavėti kitą, kuris turi galimybių. Erika – iš tokių.
Ir vis dėlto... Atvažiuoja moteris su šešiais vaikais. Kaip pasiryžti gyventi kartu su svetimais vaikais?
Ar tai komplimentas (juokiasi)? Du suaugę žmonės kuria savo gyvenimą, o vaikai, jų daugiau ar mažiau, neturi reikšmės. Buvusi mano žmona turėjo du mažus vaikus iš pirmosios santuokos. Užauginau juos ir meilės tarp tų vaikų ir bendrų mūsų dvynukų neskirsčiau.
Pasakykite, kodėl nenusisekė pirmoji jūsų santuoka?
Man buvo 23-eji, kai susituokėme. Ji buvo tikrai puiki žmona, žodžio žmogus, rūpestinga, gerbė šeimą. Abu stengėmės, gyvenome, tačiau mus išskyrė seni jos draugai, jos praeitis. Draugai, kurie buvo priklausomi nuo narkotinių medžiagų, į šitą reikalą įvėlė ją. Kai tai sužinojau, ištiko šokas.
Ji pasiėmė mano vaikus. Sūnų netrukus grąžino, o dukrytę „naudojo“ prieš mane, kad gautų pinigų. Mėginau ramiai sutvarkyti tą reikalą, tačiau dukrą iš motinos paėmė valstybė. Vėl – šokas!
Byla vyko tarp dviejų valstijų, užtruko, kol susitvarkiau su teismais. Erika visa tai puikiai žinojo ir matė, kiek pastangų įdėjau norėdamas atsiimti dukrytę. Apmaudu ir pikta, kad ji pasakoja nebūtas istorijas. Dvynukai buvo įpratę prie manęs, auginau aš, o ne auklės, kaip kad Erikos vaikus.
Gal jos auklė ir buvo toji moteris, kuri matė, kaip jūs pakėlėte prieš Eriką ranką?
Vaikų auklė jau seniai buvo išvykusi, jos nesutarė. Man ji taip pat daug dalykų papasakojo. Tą vakarą mūsų namuose buvo vakarėlis. Erikos draugė liko nakvoti, aš nežinau, ji matė, kas tarp mūsų įvyko, ar ne. Nesiginu, ranką pakėliau, ji gavo antausį. Tai įvyko praėjusios vasaros viduryje, po visų skandalų, kuriuos stebėjau iš šalies. Lietuvoje Erika važinėjo vienu mano automobiliu, o buvęs jos vyras – kitu. Ar turiu mokėti dar ir už jo patogumus? Visos išvykos į sodybas, turkijas, kazino, lakstymai po Vilnių ir absurdiški interviu, na, neišlaikiau, susikaupė. Tikriausiai tai žemas lygis, bet savęs už tai nesmerkiu. Erika, aišku, įsižeidė. Bet kodėl apie tai prabilo tik dabar? Jei buvau toks blogas, kodėl dar daugybę kartų buvo išvažiavusi iš Amerikos ir vėl grįžo? Manau, ta istorija – tik priežastis pasiskelbti, kad ji vėl laisva, išsiskyrusi. Be abejo, mamytės, kurios tampo po pasaulį vaikus ir flirtuoja su viso pasaulio vyrais, nekaltos. Kalti vyrai arba visuomenė (ironiškai šypsosi).
Erika interviu tikino, kad buvote beprotiškai pavydus...
O ką reiškia pavydas? Parodykite man šeimą, kurioje nėra tokio jausmo. Faktai badė man akis, nuotraukos, sekso žinutės kompiuterio ekrane – pamačiau sykį įėjęs į jos kambarį. Kartais ji elgdavosi taip, tarsi savo kūnu, išvaizda būtų sakiusi: aš esu vieniša, mane gali bet kas turėti. Manote, neturiu vyriško orumo?
Vadinasi, skyrybų išlaidų neturėsite?
Įveskite „Erika Santos“ į JAV duomenų banką, kur galima rasti viešos informacijos apie žmones. Jums iškart paaiškės, kad tokia santuoka JAV neegzistuoja. Vadinasi, aš išvengiau ir vedybų, ir skyrybų išlaidų.
Interviu Erika sakė, kad bėgdama iš jūsų namų pasiėmė tik drabužius. Kaip viską paliko pirmajam vyrui, taip ir antrajam. Kas jums atiteko po skyrybų?
Negalėčiau geriau atsakyti nei vienas komentatorius: „Aš tiesiog sužavėtas jos verslo gabumais!!! Milijonus paliko pirmajam, po keleto mėnesių vėl pasiskelbė esanti milijonierė (čia jau – wow, per tokį trumpą laiką), o dabar, bėgdama, naujus milijonus paliko Linui. Koks dosnumas!“
Erika į mano namus atėjo be pinigų, išėjo šiek tiek turėdama, net porą mėnesių su vaikais gyveno viešbutyje. Prieš Naujuosius ji pasakojo ketinanti vykti į Majamį, kur pirks namą, pradės verslą. Naujam vyrui, matyt, teks jos palaukti. Tikiuosi, mano pasakojimas nepakenks Erikos ateičiai ir įspūdingam CV. Visi jos pasakojimai prieštarauja ankstesniems interviu – akivaizdu, eilinis blefas. Erika, mieloji, jei netyčia prasilenktume, aš tikrai pribėgsiu paprašyti tavo autografo, tik padaryk man paslaugą, apsimesk, kad neturi rašiklio. Kaip ten sakei? „From dream – to reality“ („Iš svajonės – į tikrovę“). Tas tavo posakis šiandien ypač tinka. Taigi sveika grįžus į realybę!
