Vardas, pavardė: Eugenijus Ostapenko.
Gimimo data, vieta: 1976 11 24, Klaipėda. 33 m.
Šeima, kurioje gimė: mama Liubovė – Eugenijaus vadybininkė, tėtis Leontinas – verslininkas; turi seserį Svetlaną (25).
Veikla: dainininkas, dainų autorius, kompozitorius.
„Buvau pakviestas į vieno turtingo lietuvių verslininko gimtadienį, koncertavau privačiame vakarėlyje. Viskas vyko lietuviškame restorane, svečiai buvo vaišinami lietuviškais patiekalais, – pokalbį pradeda Eugenijus. – Mano darbu visi buvo labai patenkinti. Ne tas žodis!“
Asmeninio albumo nuotr./Eugenijus Ostapenko |
O honorarai už koncertą nelietuviški?
Aišku, kad ne. Gavau dvigubai didesnį honorarą! Be to, papildomai buvo sumokėta už mano ir mamos skrydį į Angliją ir atgal, gyvenome prašmatniame viešbutyje. Man buvo pasakyta, kad galiu vakarieniauti nors ir pačiuose brangiausiuose restoranuose – visos sąskaitos bus apmokėtos. Buvau priimtas labai šiltai, pagarbiai, man nieko negailėjo.
Ką parsivežei į Lietuvą?
Norėjau nusipirkti koncertinių drabužių, tačiau nepavyko – neradau savo dydžio. Juk žinai, aš esu aukštas, drūtas vyras. O mama sau prisipirko daug sijonų, suknelių, kostiumėlių. Po parduotuves mus vežiojo asmeninis vairuotojas. Kad tu žinotum, kiek aš dėmesio sulaukiau! Visi į mane spoksojo, pirštais rodė, mat tame miestelyje, kuriame apsistojau, gyvena 2 500 lietuvių. Ir autografų dalijau, ir kvietimų koncertuoti sulaukiau.
O tėvynėje esi vis dar toks pat populiarus kaip anksčiau?
Taip, koncertuoju kiekvieną savaitę, bet visa tai – mano mamos dėka. Jei ne jos atkaklumas, tiek koncertų neturėčiau. Mama skambina į visus naktinius klubus, kultūros namus ir ieško man užsakymų. Be jos pagalbos neišsiversčiau arba turėčiau ieškoti kito žmogaus. Svetimais aš sunkiai pasitikėčiau, nes ne kartą jau buvau apgautas. Nuo manęs nusuko nemažai pinigų: su užsakovais sutardavo vieną sumą, o man pasakydavo daug mažesnę.
O mama yra tas žmogus, kuris niekada neapgaus?
Žinoma. Ji nė vieno cento be leidimo nepaima. Dėl visų stambesnių pirkinių mama tariasi su manimi. Ji turi sąsiuvinį, į kurį tvarkingai surašo visas pajamas ir išlaidas. Mama yra pats sąžiningiausias žmogus.
Eugenijau, prieš metus kalbėjome apie Tavo Šilalėje gyvenančią ir dešras gaminančią širdies draugę Jolantą. Jūs vis dar kartu?
Taip, mes susitikinėjame, tačiau vestuvių dar neplanuojame. Jolanta nenori skubėti. Pagrindinė jos atsisakymo tuoktis priežastis – Jolantos kuklumas. Kadangi esu dainininkas, todėl į mūsų vestuves veršis minia žurnalistų ir gerbėjų, o ji šito bijo: Jolantai nereikia dėmesio, ji susigėsta, kai mūsų nuotraukos pasirodo spaudoje.
Asmeninio albumo nuotr./Eugenijus Ostapenko su drauge Jolanta |
Minėjai norįs, kad Jolanta Tau pagimdytų sūnų. Dirbate ta linkme?
Taip, aš noriu sūnaus. Jolanta ne kartą manęs klausė: „Kaip reaguosi, jei gims dukra?“ Ką gi, užauginsiu ir dukrą. Juk svarbiausia, kad gimtų sveikas vaikas.
Žadėjai Klaipėdoje išnuomoti butą, kuriame Tu norėjai gyventi su Jolanta ir jos dukrele.
Šito kol kas nepadariau. Jolanta negali palikti Šilalės, nes ten turi darbą, pensininkus tėvus, kurie jau nebesugeba pasirūpinti didžiuliu ūkiu. Jie turi daug karvių, o juk jas ir melžti, ir šerti reikia.
O Tavęs draugė ūkininkė dar neišmokė melžti karvių?
Oi, ne! Kur jau ten!.. Juk į Šilalę aš nuvažiuoju apsiavęs gražiais lakiniais batais, juk su jais nelipsiu į mėšlą. Tai ne mano sritis.
Ar nenorėtum persikraustyti gyventi pas mylimą moterį?
Į tą kaimą nelabai norėčiau. Aš esu miesto žmogus. Į kaimą aš galiu nuvažiuoti tik valandai – padainuoti kultūros namuose. Kaimo žmonių kitoks gyvenimo būdas: jie kitaip rengiasi, kitaip atrodo. Tiesa, kaimuose žmonės labai svetingi – užsukus pas juos į svečius, visuomet pavaišina lašinukais, kumpeliu, rūkyta mėsyte.
Kadangi retai matotės, Tau nebaisu, kad Jolanta gali nuklysti į kairę?
Tikrai ne. Man ji pati papasakoja, kad vyrai jai dažnai skambina, kviečia susitikti, tačiau Jolanta man ištikima.
O Tu jai?
Pagundų man be galo daug. Kai nueinu į naktinį klubą, merginos iškart mane apstoja, nori susipažinti, kartu pašokti. Sulaukiu daug SMS žinučių su pasiūlymais susitikti išgerti kavos. Tačiau aš žinau, kad ne kavos jos nori atsigerti, o mane į lovą įsitempti. Kodėl praleidžiu tokias progas? Nenoriu, kad man nutiktų kaip Deivydui Zvonkui (juokiasi). Žinomas žmogus turi būti labai atsargus. Pameni, kai aš pasysiojau viešoje vietoje? Kažkas nufilmavo ir išplatino tą vaizdelį. Nebenoriu tokių avantiūrų.
Kažkada sakei, jog laikaisi dietos. Vis dar nerimauji dėl savo kūno formų?
Nė trupučio dėl to nekompleksuoju. Turkijoje su triusikais bėgiojau. Nors mano pilvas nemažas, man nebuvo gėda jį parodyti. Aš toks pat nekompleksuotas, kaip ir Vitalijus Cololo.