Išgirsti „Eurovizijos“ nugalėtoją gyvai antradienio vakarą panoro šimtai gerbėjų. Vakaro vedėjui Richardui Jonaičiui paskelbus, kad atlikėja netrukus pasirodys scenoje, minia pasitiko garsenybę audringomis ovacijomis.
„Labas vakaras, vilniečiai. Aš labai džiaugiuosi būdama kartu su jumis šią dieną, iš tikrųjų“, – į susirinkusią minią lietuviškai kreipėsi Jamala. Vėliau pasisveikino dar dviem kalbomis – ir ukrainietiškai, ir angliškai.
Susirinkusiai publikai Jamala atliko kelias savo pačios kurtas baladžių stiliaus dainas, visos jos – su ryškiais džiazo elementais, būdingais atlikėjai.
Dainininkei scenoje pritarė gyvo garso grupė, pati ji publikai dovanojo lyrišką, romantišką skambesį.
Gerbėjai Jamalos klausėsi su susidomėjimu veiduose, įsijautę į ritmą netruko imti linguoti, nepabūgo net netrukus iš dangaus ėmusio kristi lietaus – išgelbėjo skėčiai, ir koncertas tęsėsi toliau.
Jamalos koncerto nepraleido ir žinomi veidai. Pavyzdžiui, čia apsilankęs prodiuseris Martynas Tyla su mylimąja Neringa Zeleniūte, atlikėjas Ištvanas Kvikas, dainininkė Giedrė Kilčiauskienė.
Ir nors Jamala ir dainavo vėlyvą darbo dienos vakarą, po kurio – dar viena darbo diena, gerbėjams vėlus metas taip pat nepasirodė problema: kas stovėdami aikštėje, kas prisėdę ant laiptų ar suolų, atlikėjos klausėsi iki pat koncerto pabaigos.
Be abejonės, susirinkusi minia labiausiai laukė, kada Jamala uždainuos savo eurovizinę dainą – „1944“. O atlikėja ją, žinoma, paliko pabaigai.
Kai pasigirdo pirmieji „1944“ akordai, publika pašėlo, kai kurie gerbėjai net puolė bėgti scenos link su mobiliaisiais telefonais rankose, kad tik nufilmuotų, kaip Jamala dainą atlieka gyvai. Skambant euroviziniam hitui už Jamalos nugaros skleidėsi margaspalvis medis – pasirodymą „Eurovizijoje“ menančios vizualizacijos.
O po dainos dainininkei beliko padėti paskutinį tašką – ji kukliai ir nuoširdžiai atsisveikino.
Renginyje „Už mūsų ir jūsų laisvę“ Katedros aikštėje taip pat koncertavo ir daugiau atlikėjų. Renginį pradėjo Ieva Narkutė, kuri su publika bendravo prisėdusi prie klavišinių.
Dainininkė atliko publikai savo geriausiai žinomas dainas, tarp jų – ir kūrinius iš naujausio albumo. Po kelių dainų užleido vietą scenoje atlikėjui iš Baltarusijos, Liavonui Volskiui.
Šis scenoje uždainavo pats sau pritardamas gitara ir lūpine armonikėle, o kaskart, išgirdęs aplodismentus, nepamiršdavo padėkoti lietuviškai: „Dėkui.“
Ukrainos žinoma artistė bei politikė Oksana Belozir scenoje tarė sveikinimo žodį, o vėliau ir atliko vieną kūrinį ukrainiečių kalba.
Žodį tarė pirmasis Ukrainos prezidentas Leonidas Kravčiukas bei pirmasis nepriklausomos Baltarusijos vadovas Stanislavas Šuškevičius.
Jamalos pasirodymas – simboliškas
Į Vilnių Jamala iš Ukrainos atvyko pirmadienio pavakarę. Gedulo ir vilties dieną Jamala Vilniuje koncertavo neatsitiktinai.
1941 m. birželio 14 d. Sovietų Sąjunga pradėjo masinius Lietuvos gyventojų trėmimus į Sibirą. Antradienį pažymėtos 75-osios tragiškų įvykių metinės.
Pati Jamala – Krymo totorė, o eurovizinė jos daina „1944“ pasakoja apie Stalino vykdytą Krymo totorių deportaciją.
Tragiškus praeities įvykius Jamalos šeima atsimena iki šiol. Džiazo dainininkę ir dainų kūrėją sukurti triumfą atnešusią dainą įkvėpė prisiminimai apie prosenelę, kuri 1944 metais iš Krymo buvo deportuota su penkiais vaikais, drauge su 240-čia tūkst. kitų totorių.
„Mano dainos, kuri laimėjo Euroviziją, pavadinimas yra „1944-ieji“. Parašiau ją pernai, bet jos šaknys yra mano vaikystėje – tai mano prosenelės Nazyl-kchan pasakojimas apie mūsų šeimos ir Krymo totorių tremties tragediją 1944 m. Turiu omenyje sovietinio režimo įvykdytą totorių trėmimą. Šio trėmimo metu žuvo mano prosenelės dukrelė.
Bet ši daina liečia visus žmones, kurių ar kurių tautų praeityje vyko tokios baisios nelaimės, kaip represijos, trėmimai ar genocidas. Deja, žmonės neišmoko gyventi tolerantiškai ir taikiai. Siekiu, kad ši žinutė pasiektų kuo daugiau žmonių mūsų šalyje ir už jos ribų, todėl labai džiaugiuosi, kad pavyko atvykti į Vilnių tokią svarbią dieną“, – pasakoja Jamala, atvykusi Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Emanuelio Zingerio ir Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos kvietimu.
