Šeštadienį per „Eurovizijos“ finalą tiesioginės transliacijos metu D.Užkuraitis LRT televizijos žiūrovams paskelbė, kad laimėjo Australija, nors nugalėtoja jau buvo tapusi Ukrainos atstovė Jamala. Tiesa, netrukus muzikologas pamatė suklydęs ir besibaigiant transliacijai dar spėjo pasitaisyti. Šis paslydimas neliko nepastebėtas, internautai socialiniuose tinkluose ėmė aptarinėti šią klaidą.
Tuo tarpu pats D.Užkuraitis sako situacijos per daug nesureikšminantis.
„Tris su puse valandos išsėdėti tiesioginiame eteryje nėra lengva. Vienu metu reikia būti ir komentatoriumi, ir vertėju, ir garsintoju. Kaip ta klaida įvyko – neturiu loginio paaiškinimo. Tačiau paskui pats pasitaisiau, transliacijos neužbaigiau klaidingai“, – Žmonės.lt sakė D.Užkuraitis.
Pasak jo, suklysti šiemet buvo lengviau nei ankstesniais metais. Tam įtakos turėjo pasikeitusi balsavimo sistema.
„Tai pirmas kartas, kai viskas nauja, kol kas dar nesame prie daug dalykų pripratę. Viskas vyksta labai greitai, galutinėje lentelėje nėra numerių, nesunku supainioti, kelintą vietą kuris kurios šalies atstovas užėmė“, – kalbėjo D.Užkuraitis.
Ankstesniais metais dalyvius vertindavo žiūrovai. Susisiekę su kiekvienos šalies atstovu konkurso vedėjai išsiaiškindavo kiekvienos šalies favoritus.
Tuo tarpu šiemet balsų skaičiavimą buvo nuspręsta pakeisti: atskirus balus skyrė specialiai sudaryta kiekvienos šalies žiūri, o visi žiūrovų balsai buvo sumuojami atskirai, jie buvo prijungti prie jau dalyvius įvertinusios komisijos balų.
D.Užkuraičio teigimu, toks balsavimas yra įdomus, tačiau ne ką mažiau smalsu, kiek balsų už kokius savo favoritus atidavė konkrečios šalies „Eurovizijos“ gerbėjai.
Muzikologas įsitikinęs, kad tokie balsavimo sistemos pakeitimai buvo daromi ne šiaip sau. Taip „Eurovizija“ stengiasi išsivaduoti nuo politinio dainų konkurso etiketės.
„Žiūri balsai turėjo būti objektyvesni. Sukelti mažiau kalbų, kad čia balsuojama tik už savus“, – sakė jis. Tačiau, pasak D.Užkuraičio, yra ir kita medalio pusė: esą kartais kaimynių šalių dainos mums patinka labiau dėl panašaus muzikinio skonio. Tarkime ispanams bus artimesnės pietiečių dainos, skandinavams – Šiaurės šalių, Balkanams – Balkanų šalių.
„Labai džiaugiuosi, kad mes, pavyzdžiui, iš Jungtinės Karalystės žiuri gavome 7 taškus, o gruzinai – 12. Kaži ar tiek būtume gavę, jei būtų balsavę tik žiūrovai. Vadinasi, mums pastebėjo. Todėl smagu, kad tolstame nuo rusiškų čiastuškų ir artėjame prie vakarietiškų standartų“, – kalbėjo „LRT Opus“ direktorius D.Užkuraitis.
Be to, kad aiškiai nėra parodomi kiekvienos šalies žiūrovų favoritai, akis kliūva ir už nesunumeruotos finalinės lentelės. Konkrečios šalies užimtą vietą finale tenka suskaičiuoti pačiam.
„Apskritai – informacijos čia labai daug. Įvesti dar kokių nors naujų papildomų dalykų, manau, nevertėtų. Reiktų nebent mažinti ir viską daryti glausčiau. Jau dabar konkursas tęsiasi 3,5 val., o juk kaži kas norėtų koncentruoti dėmesį kokias 5 val.“, – svarstė muzikologas.
Ar šiemet išbandytos naujovės išliks ir kitais metais? Galbūt. Tačiau nereiktų nustebti, jei kitąmet „Eurovizija“ pateiks ir daugiau siurprizų.
TAIP PAT SKAITYKITE: „Eurovizijoje“ triumfavo Ukraina, Lietuva didžiuojasi 9 vietą užėmusiu Donatu Montvydu
