Knygą išleidę sutuoktiniai – pirmojo nepriklausomo Lietuvoje žurnalo moterims „Ieva“ kūrėjai, taip pat į mūsų šalį „atgabenę“ žurnalą „Cosmopolitan“.
„Šis kūrinys apie metamorfozę, kuri įvyko, kai baigėsi Tombakų leidybos istorija. 20 metų trukęs leidybos puslapis užsivertė, buvau neviltyje, pasakiau, kad rašysiu knygą. Buvau pikta, kupina nuoskaudos, atrodė, kad viskas žiauriai neteisinga. Jaučiau, kad turėjau likti su „Ieva“. Bet man nepasisekė, nes padariau klaidą – tapatinau žurnalą su savimi“, – neslėpdama jausmų susirinkusiems kalbėjo E.Tombak.
Ji prisipažino ne sykį redagavusi, ką parašė. „Taisiau gal 10 kartų. Keitėsi nuotaikos. Pradėjau rašyti su dideliu skauduliu, viskas atrodė neteisinga ir liūdna. Po to pasidarė juokinga. Tai buvo pati tikriausiai terapija, kitaip galėjau nukeliauti į durnyną. Buvo proga suprasti save ir atleisti gyvenimą kitiems“, – sakė ji.
„Kas liko už kadro“ recenzentas buvęs žurnalo „FHM“ redaktorius, rašytojas ir žurnalistas Aidas Puklevičius pasakojo, kad ir pats dalyvavo knygoje aprašomuose įvykiuose, nuo kurių buvo nelengva atsiriboti. „Nuotaikinga istorija. „Ieva“ buvo reiškinys, padarė įtakos mūsų leidybos pasauliui“, – sakė jis, girdamas autorių humoro jausmą.
Žurnalą leidėjų dukra pavadino konkurente
Renginį pradėjusi Tombakų dukra Gabrielė pasakojo apie jaukią vaikystę, kurią temdė vienintelė konkurentė. „ Vieną konkurentę visgi turėjau, tai buvo žurnalas „Ieva“. Mano tėvai leisdavo dienas, vakarus ir savaitgalius darbe, o grįžę bardavosi darbo klausimais. „Ieva“ iš manęs atėmė ne tik mamą, bet ir tėtį, tad visai neliūdžiu, kad jie nustojo leisti „Ievą“ ir išleido knygą – ėmėsi rimtos veiklos“, – aidint publikos juokui šypsojosi mergina.
Su skaitytojais Eva ir Viktoras Tombakai susitiko išvažiavimo į Australiją išvakarėse. Autoriai tvirtina, kad jie iškeliauja ieškoti įkvėpimo naujai knygai. „Australai „senukų“ virš 45 metų nelaukia išskėstom rankomis. Ir vizų laukėme ilgai, pusantrų metų. Tiek laiko užteko, kad išleistume knygą. Gyvenome tyloje, su mumis bendravo tik saujele žmonių, lyginant su ta minia, kuri mus supo, kai buvome leidyboje. Viskas pasikeitė tądien, kai gavome vizas. Tapome vėl reikalingi. Mano žodžiai, kad savoje šalyje esu podukra, nebeturi prasmės. Jaučiuosi savimi, jaučiuosi Vilniaus dalimi. Po kelių dienų išvažiuojame. Pabrėžiu, kad neemigruojame, o išvykstame kuriam laikui, kad pamatytume, kaip patys atrodome pasaulio perspektyvoje, norime išmokti ko nors naujo, ieškoti įkvėpimo“, – tvirtino E.Tombak.
