Nors iš pirmo žvilgsnio įgarsinti filmą atrodo lengva, aktorius tikino, kad tai sunkus ir varginantis darbas, o kelias valandas be atvangos pašnekėjęs, gali ir visai balsą prarasti. „Filmų garsinimas tik iš šono atrodo lengvas. Išties tai – sunkus darbas. Vienu kartu gali tik tris valandas garsinti, o paskui jau nebedirba kalbos aparatas, balsas pavargsta ir būna nebetinkamas filmui“, – šio darbo ypatumais dalijosi Arūnas Sakalauskas, sutiktas sostinės kino teatre „Forum Cinemas Vingis“ per animacinio filmo „Madagaskaras 3“ premjerą.
Aktorius nevengia ir savikritikos bei tikina, kad animacinius filmus jis garsina, nes jo balsas jiems tinka kur kas labiau nei dramatiškiems ilgametražiams filmams. „Rimtą filmą man įgarsinti yra daug sunkiau nei animacinį. Man tiesiog nelabai tai išeina, nes balsas negražus, – kritikavo save aktorius. – Jis tinka tik šunims, beždžionėms, tinginiams ir paukščiams įgarsinti.“
Garsinimo metu mano itališkas akcentas vis virsdavo gruzinišku.
Arūnas portalui Žmonės.lt pasakojo, kad lietuviškai dubliuoti filmus – darbas taip pat ne iš lengvųjų. Reikia preciziškai tiksliai pataikyti į personažo charakterį, be to, kai kurie amerikietiški juokai prastai skamba juos išvertus pažodžiui.
„Vienos užsienio firmos leidžia adaptuoti ir perfrazuoti filmą vietinei rinkai, kitos – ne. Yra daugybė amerikietiškų juokelių, kurie Lietuvai nelabai tinka ir vaikai jų nesupranta. Pavyzdžiui, „Ledynmetį“ (A.Sakalauskas lietuviškai dubliuotame filme įgarsino tinginį Sidą) mums leidžia adaptuoti ir kalbėti vaikams suprantamu leksikonu. Žinoma, žargonizmai nėra kokie nors keiksmažodžiai, jie turi taip pat tikti vaikams“, – dėstė aktorius.
Arūnas prisiminė ir dar vieną smagų nutikimą, įvykusį begarsinant šį penktadienį kino teatruose pasirodžiusį animacinį filmą „Madagaskaras 3“. Aktorius paskolino balsą vienam iš zoologijos sodo žvėris besivaikančių policininkų, kuris turėjo kalbėti su itališku akcentu, bet... „Nežinau, ar galų gale man pavyko kalbėti su itališku akcentu, ar ne, bet garsinimo metu mano itališkas akcentas vis virsdavo gruzinišku. Buvo juokinga, nes veikėjas tapo savotišku italo ir gruzino mišrūnu“, – pasakojo ypatingai geru humoro jausmu pasižymintis Arūnas Sakalauskas.