Štai įdomiausi faktai apie Napoleoną:
– Nors Napoleono vardas šiais laikais yra tapęs žemo vyro sinonimu, imperatorius iš tiesų buvo vidutinio ūgio – 169 cm.
– Napoleonas mirė būdamas 51 metų, Šventosios Elenos saloje po ilgos, nemalonios ligos. Tačiau šios ligos priežastis niekada nebuvo galutinai nustatyta, o jo mirtis tebėra sąmokslo teorijų ir spėlionių tema. Oficiali mirties priežastis buvo užregistruota kaip skrandžio vėžys, tačiau kai kurie istorikai teigia, kad tai netiesa. Kiti teiginiai, kad jis iš tikrųjų buvo apsinuodijęs, yra pagrįsti plaukų mėginių analize, kuri rodo daug didesnę nei įprasta arseno koncentraciją organizme.
– Kalbama, kad Napoleonas nešiojo buteliuką nuodų, pritvirtintą prie virvelės, kurią nešiojo ant kaklo. Nuodus jis būtų panaudojęs, jei būtų sugautas priešų. Pasakojama, kad jis juos galėjo panaudoti 1814 m., kai buvo ištremtas į Elbą, tačiau tada jų stiprumas buvo sumažėjęs ir jam pavyko tik smarkiai apsinuodyti.
– Po pralaimėjimo Vaterlo, Napoleonas ištremtas į Šventosios Elenos salą, esančią Atlanto vandenyno pietuose, gerokai nutolusią nuo bet kokios artimiausios žemės. Buvo manoma, kad pabėgti iš tokio izoliuoto įkalinimo beveik neįmanoma. Nepaisant to, buvo sukurta daugybė planų, kaip išgelbėti ištremtą imperatorių. Įskaitant įžūlų planą, kuriam būtų reikėję panaudoti du povandeninius laivus ir net... mechaninę kėdę.
– Julijus Cezaris, Čingischanas, Musolinis, Hitleris ir Napoleonas kentėjo nuo ailurofobijos – kačių baimės. Tačiau tam nėra išlikę įrodymų, todėl šis faktas laikomas gandu. Visgi randama pasakojimų, kad jo tariama baimė kilo dėl laukinės katės užpuolimo, kai Napoleonas buvo kūdikis.
– Vienas iš Napoleono įpročių buvo jo pomėgis dainuoti (arba niūniuoti ir murmėti), kai tik susijaudindavo. Deja, pasakojimai rodo, kad jis neturėjo klausos.
– Savo valdymo piko metu Napoleonas išsiugdė įprotį rengtis žemesnės klasės buržuazijos drabužiais ir klaidžioti Paryžiaus gatvėmis. Atrodo, kad jo tikslas buvo išsiaiškinti, ką iš tikrųjų apie jį galvoja gatvėje esantis žmogus, ir jis, kaip pranešama, klausinėjo atsitiktinių praeivių apie jų imperatoriaus nuopelnus.
– Džozefina, pirmoji Napoleono žmona, anksčiau buvo ištekėjusi už Alexandro de Beauharnais (su juo susilaukė trijų vaikų). Tai aristokratas, kuris buvo giljotinuotas. Josephine taip pat buvo įkalinta ir jai buvo numatyta įvykdyti mirties bausmę, o po penkių dienų ji buvo paleista.
– Už negailestingo, kovose užgrūdinto fasado Napoleonas buvo šiek tiek švelnus, kaip įrodo ir gėdingai niūrūs meilės laiškai, ir neseniai atrasta romantiška novelė. Parašytas 1795 m., kai Napoleonui buvo 26 metai, Clisson ir Eugénie yra trumpas (tik 17 puslapių) sentimentalaus savęs mitologizavimo pratimas, kuris, remiantis daugeliu apžvalgų, neįtvirtina jo kaip pasiklydusio literatūros genijaus.
O ką naujo ir negirdėto apie šią asmenybę sužinosime naujoje biografinėje dramoje? Svaiginančios Prancūzijos imperatoriaus kelionės į šlovės viršūnę epicentre šiame filme atsidurs Napoleoną įkūnyjusi kino žvaigždė J.Phoenixas. Nuo legendinio Prancūzijos imperatoriaus mirties praėjus 200 metų (Napoleonas mirė 1821-aisiais), jis dabar laikomas vienu geriausių ir sėkmingiausių karo vadų pasaulio istorijoje, jo mūšių schemos iki pat mūsų dienų analizuojamos karo mokyklose, o svaiginantis skrydis į politikos ir galios viršūnę bei nuopuolis, pasibaigęs tremtimi, iki šiol gniaužia kvapą ir kaitina vaizduotę.
Naujoji juosta pasakos apie intrigų, žiaurumo, drąsos ir įžūlumo kupiną Napoleono kelią į šlovės viršūnę jo mylimos žmonos, imperatorės Džozefinos (ją suvaidino aktorė Vanessa Kirby) akimis. Šiurpą varančius negailestingus politinius žaidimus lyg kaleidoskope keičia kvapą gniaužiantys legendiniai imperatoriaus mūšiai, o jiems įtampa nenusileidžia asmeninių Napoleono ir Džozefinos santykių scenos.
Neabejotinai vienas įspūdingiausių metų filmų apie vieną įspūdingiausių asmenybių žmonijos istorijoje – R.Scotto biografinė juosta „Napoleonas“ Lietuvoje pradedama rodyti jau šį penktadienį, gruodžio 1 dieną.
Filmo anonsas:
