Plačiajai Lietuvos auditorijai M.Ivaškevičius geriausiai žinomas dėl savo pjesių, pagal kurias sukurti spektakliai „Madagaskaras“, „Mistras“, „Išvarymas“.
Pilnametražis vaidybinis filmas „Santa“ nėra pirmas darbas, kuomet M.Ivaškevičius ragauja kino režisieriaus ir scenaristo duonos. 2007 m. jis sukūrė trumpametražį vaidybinį filmą „Mano tėvas“, o 2010 – trupametražį vaidybinį filmą „Tėve mūsų“, kuriame vaidino legendinis aktorius Juozas Budraitis.
Pasak režisieriaus, filmo „Santa“ žanras – drama, tačiau jame gausu ir komedijos, ir romantikos elementų. „Filmas išskirtinis tuo, kad jis yra pats šiauriausias. Lietuvos kino komanda niekada nebuvo tiek toli nužengusi už poliarinio rato. Tai pirmas filmas, kuris buvo filmuojamas trijose šalyse – Lietuvoje, Suomijoje ir Anglijoje. Trečia, pirmas filmas, kuriam muziką kūrė Chinawoman. O galiausiai, dar niekada neturėjome tokių Skandinavijos žvaigždžių, kaip Tommi Korpela“, – pasakojo režisierius.
Filmas Suomijos kino teatruose pasirodys šių metų pabaigoje, per kalėdinį laikotarpį, o televizijoje bus parodytas 2015 metais.
„Jis yra universalus. Reikėjo rasti pavadinimą, kuris būtų neverčiamas. Manau, kad „Santa“ yra toks, po kurio nereikia dėti titrų“, – apie tai, kodėl filmas yra pavadintas taip, pasakojo režisierius. Paklaustas, kada suprato, kad buvo verta kurti šį filmą, M.Ivaškevičius atviravo: „Ta akimirka įvyko ką tik, kai žiūrėjau salėje su jumis. Filmas turi daug etapų: sumanymas, pinigų paieškos, įgyvendinimas su įvairiomis problemomis, montažas, o kiekviename etape jį pradedi daryti iš naujo. O žiūrovas tai užbaigia savo emocijomis, kurios užlieja pamačius.“
Pagrindinį moters vaidmenį atlikusi S.Daukšaitė-Petrulėnė kuklinosi, kad nėra profesionali aktorė, tačiau Mariaus dėka ji atsirado profesionaliame kine. „Kai mane patvirtino, jaučiausi puikiai, pakiliai, tačiau vėliau supratau, kad nežinau, ką reikės daryti. Nieko nebuvo lengvo, bet nieko nebuvo ir neįmanomo šiame filme. Kai yra noro ir gera energija, tai viskas įmanoma. O kai yra tokia komanda, viskas pavyksta dar geriau“, – pagyrų kolegoms negailėjo aktorė.
„Emocija yra išlikusi. Myliu Ovidijų taip pat, kaip pirmą kartą jį pamačiusi. Manęs yra labai daug filme, įdėjau daug darbo. Manau, kad tos ašaros yra labai natūralu“, – kalbėjo Sandra, kuri po peržiūros negalėjo sulaikyti ašarų.
Suomių aktorius, kuris filme vaidino Kalėdų Senelį ir Jussį, pasakojo, kad jo ir M.Ivaškevičiaus susitikimas filme nebuvo pirmasis. Pasirodo, kad T.Korpela pažinojo Marių iš teatro, kuomet jis lankėsi Suomijoje. „Mano žmona jį pažinojo ir ji man patarė, kad reikia priimti vaidmenį. Tačiau tai buvo ne mano žmonos, o mano sprendimas“, – juokėsi Tommi.
Jauniausias filmo aktorius Ovidijus pademonstravo gerus anglų kalbos įgūdžius, todėl visiems parūpo, iš kur berniukas taip gerai kalba šia kalba. „Mano tėtį pakvietė dirbti į Amerikos karinę bazę Vokietijoje, todėl man mokykloje teko mokytis angliškai. Ar išmokau suomiškai filmuodamas? Ne, nieko“, – spaudos konferencijoje atviravo O.Petravičius.
Apie filmą
„Mane Santos istorijoje pirmiausia domina žmonių artumo problematika, kurią esu ne kartą nagrinėjęs ir prieš tai rašytose pjesėse bei pagal jas režisuotuose spektakliuose. Gyvendami šiuolaikiniame pasaulyje esame atsitvėrę savotiška siena nuo aplinkinių, užsidėję šarvą, kuris mus saugo nuo svetimų problemų ir išgyvenimų. Vadiname tai susvetimėjimu. Žvelgdami į svetimą skausmą sakome sau: „Manęs tai nedomina, aš turiu pakankamai savų skaudulių“, – apie filmą yra pasakojęs M.Ivaškevičius.
Filmo „Santa“ veiksmas vyksta šių laikų Lietuvoje ir Suomijoje. Per Kalėdų atostogas lietuvė Inga (akt. Sandra Daukšaitė-Petrulėnė) su savo septynerių metų sūnumi Vincu (akt. Ovidijus Petravičius) atvyksta į Rovaniemį – miestelį Suomijos šiaurėje – aplankyti Kalėdų Senelio, kuriuo dirbantis Jussi (akt. Tommi Korpela) įsimyli Ingą. Užsimezgęs romanas blaško įsimylėjėlius tarp Lietuvos ir Suomijos. Netikėta dramatiška įvykių eiga įneša radikalių pasikeitimų į visų filmo veikėjų gyvenimus.
