Išankstinė filmo „Modelis“, kurį režisavo Madsas Matthiesenas, premjera vyko Vilniaus kino teatre „Forum Cinemas Vingis“. Renginys sudomino būrį kviestinių svečių.
Jų gretose – ir garsūs modeliai, pavyzdžiui, Simona Starkutė, Deimantė Andriuškaitė, Elita Citovičiūtė, taip pat podiumu ne kartą ėjusi Rūta Mazurevičiūtė, drabužių kūrėja Julija Žižė, Gintarė Gurevičiūtė, Jolanta Leonavičiūtė.
Pamatyti filmą jos norėjo nekantriai: juk afišuota, kad juosta atskleis mados pasaulio užkulisius. O kokie tie užkulisiai atrodo joms pačioms?
Antai modelis Simona Starkutė Žmonės.lt tikino, kad modelio darbas yra ypač sunkus.
„Kas nežino tos virtuvės, niekad ir nesupras, kad būti modeliu – labai sunkus darbas. Šiame darbe valandų niekas neskaičiuoja – gali tekti dirbti ir 12, ir 16 valandų per parą. Kai kažkam pasakau, kad skrendu į Keiptauną ar Maljorką, kur fotografuosiuos, visi puola sakyti, kaip smagu. Bet juk modeliai ten nieko nepamato... O ir šiaip šiame darbe viskas atvirkščiai: vasaros kolekcijos fotografuojamos žiemą, žiemos – vasarą. Nuskridus į Maljorką, kur yra 30 laipsnių karščio, tave aprengia vilnonėm kojinėm, pėdkelnėm, paltais ir panašiai, ir reikia visą dieną straksėti, be to, atrodyti laimingai, nepavargusiai, patenkintai. Tai tikrai be galo alinantis darbas“, – kalbėjo Simona.
Vis dėlto ji tikina niekad nepajutusi tos konkurencijos, apie kurią dažnai pasakoja kiti modeliai.
„Man atrodo, kad kalbant apie modelių pasaulio užkulisius spalvos dažnai sutirštinamos. Bent mano praktikoje nepasitaikė, kad kažkas vogtų batelius ar ką kito nepriimtino darytų. Gal aš tiesiog tas sėkmingas modelis, kuris tokių dalykų išvengė? Konkurencijos niekad nepatyriau. Gal ji yra tarp kitos pakraipos modelių, pavyzdžiui, tų, kurios būna šou? Bet nenorėčiau tikėti kalbomis. Juk tai klientas pasirenka, kas bus jo modelis. Aišku, gyvenant kartu pasitaiko vagysčių, dar kažko. Bet man tos spalvos vis tiek atrodo sutirštintos“, – kalbėjo ji.
Kad darbas sunkus tikina ir septynerius metus modeliaujanti Deimantė Andriuškaitė: „Teko būti fotosesijoje, kai reikėjo stovėti lauke per šaltį, ir po to sirgti dvi savaites. Arba gauti batelius, kurie dviem dydžiais per maži ir trina. Bet toks tas darbas. Kartais dėl to grožio verta pakentėti.“
O konkurencija, sako, būdinga jaunimui: „Turbūt ta konkurencija vyrauja karjeros pradžioje, kai modeliai yra jauni, jiems būna po 16-17 metų. Bet kai esi vyresnė... Aš su jokia konkurencija nesusidūriau.“
Tuo tarpu nesyk modelio amplua išbandžiusi Rūta Elžbieta Mazurevičiūtė sako, kad įgyta patirtis jai teikė vien malonumą.
„Pati niekad nebuvau tas profesionalus modelis, kuris iš to gyventų. Dėl to jokių žiaurių užkulisių ir nesu mačiusi... Mano patirtis modeliaujant – vien teigiama, ją smagu prisiminti. Žinoma, kiekvienoje srityje gali pasitaikyti nepatogių situacijų, ir modelio darbas nėra išimtis. Bet jas reikia išgyventi. Ir žmonės gali supti nepatinkantys, bet reikia bendrauti, ir drabužis gali būti nepatogus, bet reikia iškęsti. Juk už tai modeliams ir moka pinigus. O jei nepatinka, jie visada gali nedaryti, išeiti. Žmogus laisvas pasirinkti“, – kalbėjo ji.
Apie filmą „Modelis“
Visos mažos mergaitės nori būti princesėmis, o kai mergaitės paauga, jos užsimano tapti modeliais. Vienoms pasiseka, kitoms – ne visada. Filmo centre – tarptautinio pripažinimo siekianti manekenė Ema (ją vaidina tikras modelis Maria Palm) svajoja patekti ant mados namų „Chanel“ podiumo. Tai jos pagrindinis gyvenimo tikslas, tad nenuostabu, kad jaunutė mergina be didelio gailesčio palieka savo šeimą Danijos provincijoje ir visa galva panyra į Paryžiaus mados pasaulį.
Nors siužetas gali pasirodyti pažįstamas – neapsigaukite. Mat šioje istorijoje Emos ambicijos beveik tiek pat, kiek ir grobuoniška mados pramonė, lemia merginos likimą.
Tai antrasis danų režisieriaus Madso Matthieseno darbas (2012 m. debiutinis ilgametražis jo filmas „10 valandų iki rojaus“ („Teddy Bear“) Sundance kino festivalyje buvo apdovanotas už geriausią režisūrą ir visus nustebino paprastumu), kuris iš esmės patvirtina visas blogiausias prielaidas apie mados pasaulio užkulisius ir siūlo keletą papildomų įžvalgų. Svajonės tikrai gali apkarsti, nors jos ir labai gražiai supakuotos.
Pasaulis, kuriame atsiduria Ema, be jokio gailesčio išnaudoja jaunutes merginas – jos pernelyg vaikiškos, kad priimtų brandžius sprendimus, kurių iš jų reikalauja vyresnio amžiaus darbdaviai. Galbūt tai, kad manekenė Maria Palm iš esmės neturi didelės aktorinės patirties, ir suteikia jos kuriamam Emos personažui stulbinamo autentiškumo.
Ji ambicinga, tiki, kad turi teisę siekti karjeros kaip bet kuri kita mergina, bet yra neveikli ir neužsiaugina storos odos, padėsiančios atlaikyti likimo smūgius ir negailestingą kritiką. Ji nežino, kaip reaguoti į komplimentus, šypsodamasi prisidengia ranka burną. Neįprasta išvaizda sudaro įspūdį, jog Ema – emocionaliai subtili ir brandi moteris, bet tai tik iliuzija. Jai viso labo šešiolika!
Labiausiai visas kortas merginos gyvenime sujaukia mados fotografas Šeinas Vaitas (gražuolis Edas Skreinas iš „Sostų karų“ ir „Deadpool“). Jų pirmasis susitikimas virsta tikra katastrofa, tačiau vėliau jis vėl atkreipia dėmesį į keistą atvykėlę, o netrukus užmezga su ja audringą romaną. Ema vaikiškai nuoširdžiai atsiduoda naujai aistrai, visai pamiršusi savo vaikiną Danijoje. O šis netrukus atkeliauja į Paryžių aplankyti Emos. Akistata nieko gero nežada. Įskaudintas berniukas grįžta namo, gražuolė lieka su fotografu. Tik visa bėda, kad šis ryšys irgi pasmerktas, nes suklysti tokioje paskalų, pavydo ir pagundų persmelktoje aplinkoje labai paprasta.
Matyt, dėl to paties infantilumo Ema nesugeba susitaikyti su praradimu. Ji griebiasi įvairiausių gudrybių, kad tik išlaikytų Šeiną. Tai dar viena klaida, kuri lemia itin nemalonią atomazgą... Nors stebint ekrane vargšės mergaitės istoriją užplūsta tikras gailestis ir atjauta, visi kiti personažai (ypač grobuonys vyrai) kelia nebent nuostabą dėl ciniškumo ir abejingumo.
