M.Griškonis Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse iškovojo sidabro medalį.
Diana Rio de Žaneire tarp 155 maratonininkių finišavo 17-ta, o prieš savaitę ji laimėjo Meksiko maratoną.
Filmo premjeroje Vilniuje pasirodė ir TV laidų vedėjas Ignas Krupavičius su drauge Vaida Kazakauskyte, festivalio „Kino pavasaris“ direktorė Vida Ramaškienė, Algirdas Ramaška ir kiti.
TAIP PAT SKAITYKITE: Diana Lobačevskė apie vyro Mindaugo Griškonio iškovotą medalį sužinojo oro uoste: „Bėgioja šiurpuliukai“
Sunku suvokti, kad dar prieš 50 metų šis sportas buvo laikomas pavojingu sveikatai. Ypač moterims, kurioms buvo uždrausta dalyvauti viešuose maratonuose net iki 1960 metų.
Žmonės.lt lengvaatletė, ilgų nuotolių bėgikė Diana Lobačevskė (36) pasakojo, kad žiūrėdama filmą prisiminė save: dar prieš 20 metų iš aplinkinių ji sulaukdavo pašaipų dėl to, kad užsiiminėjo bėgimo sportu.
„Būdavo laikai, kai iš manęs šaipėsi, kad bėgu. Anuomet netgi slėpdavausi nuo aplinkinių, klasiokams nesakydavau, kad dalyvauju varžybose, nes visi iš manęs būtų pradėję juoktis. Kai bėgiodavau lauke, ne vienas į mane pirštu bedė. Būdavo gėda net pasakyti, kad einu į treniruotes, net slėpdavau kuprinę su drabužiais, kad niekas nesuprastų...“, – pasakojo D.Lobačevskė.
Nemalonių situacijų Dianai pasitaikydavo ir treniruotėse: „Kai dar buvau vaikas, mano treneris liepdavo nelenkti kitų merginų, kad jos nemestų treniruočių, liepdavo būti antrai.“ D.Lobačevskė pridūrė, kad treneris užleisti pirmąją vietą ragindavo ir prieš Lietuvos čempionę, bėgikę Živilę Balčiūnaitę. „Liepė ir jos treneris nelenkti, kad nemestų šio sporto“, – juokėsi Diana.
D.Lobačevskė įsitikinusi, kad šiuo metu sporte daugiau ar mažiau vyrauja lyčių lygybė, tačiau anksčiau situacija buvo priešinga.
„Kai būdavo komercinės varžybos, vyrų prizinis fondas buvo didesnis nei moterų. Dabar taip nėra beveik niekur, bet anksčiau taip būdavo, kad vyrams daugiau, o kitiems mažiau.
Po to viskas labai stipriai pasikeitė – daugiau pradėjo visi sportuoti, labai išpopuliarėjo ir pats bėgimas, tad tokių dalykų nesijaučia. Tik kartais pasijaučia bendrose moterų ir vyrų varžybose, kai užimu, pavyzdžiui, trečią vietą, daug kam būna, kad „O, vėl čia šita“. Aišku, čia jau sveikas pavydas“, – Žmonės.lt pasakojo D.Lobačevskė.
Galbūt kažkada bus sukurtas filmas ir apie Lietuvos čempionę D.Lobačevskę? „Aš labai tikiuosi“, – neslėpė ji.
Bėgimas – ne moterims
Šveicarų režisierius Pierre’as Morathas šioje juostoje peržvelgė neįtikėtiną bėgimo istoriją, pasitelkdamas inspiruojančius pavyzdžius nagrinėja maratonų fenomeną.
Šiandien, kai Vilniaus senamiestyje, Alpių kalnuose ar Niujorko parke vis pralekia atletiški bėgimo entuziastai, sunku suvokti, kad dar prieš 50 metų šis sportas buvo laikomas pavojingu sveikatai. Ypač moterims. Joms buvo uždrausta dalyvauti viešuose maratonuose net iki 1960 metų. Štai Kathrine Switzer, apsimetusi vyru, išdrįso bėgti 1976 m. Bostono maratoną, bet buvo negarbingai užpulta vieno pagrindinių organizatorių. Vyravo nuomonė, kad pernelyg elitiniu bėgimu gali užsiimti tik vyrai ir tik apribotose stadionų erdvėse, kad būtų kuo mažiau matomi.
Filmo simboliu P.Morathas neatsitiktinai pasirenka moteris. Drąsios bėgikės peršoko neapykantos, prietarų ir draudimų barjerus. Nuotraukomis ir ištraukomis iliustruota neįkainojama patirtimi ir prisiminimais dalijasi ne tik K.Switzer. Režisierius modernių bėgikų smalsumą skatina pasakojimais apie pirmąją bėgikę Bobbi Gibb, paneigusią klaidingą nusistatymą apie moterų fizines galimybes, šviesios atminties Niujorko maratono įkūrėją, pradininką ir 69 maratonus 30 pasaulio šalių įveikusį bėgimo propaguotoją Fredą Lebow, charizmatišką ir nepamirštamą profesionalų bėgiką Steve’ą Prefontaine’ą, kuris laimėjo 120 bėgimų iš 153, bet tragiškai žuvo autoavarijoje.
Buenos Airių, Sidnėjaus, Varšuvos, Paryžiaus, Monterėjaus kino festivalius jau apibėgęs dokumentinis filmas supažindina su legendiniais žmonėmis, kurių titaniškomis pastangomis ir pasiaukojančiais žygdarbiais bėgimo aistra pasklido aplink visą pasaulį. Pirmųjų maratonų organizatoriai neišsigando revoliucinių sprendimų ir užsispyrusiu atsidavimu kovojo už laisvę bėgioti be jokių apribojimų.
Kodėl tai filmas visiems?
„Tai filmas, kurį privalo pamatyti kiekvienas, kuris savo dieną pradeda ar užbaigia su sportiniais bateliais, bėgdamas miestų gatvėse ar parkuose. O tuos, kurie vis planuoja pradėti bėgioti, bet pritrūksta ryžto, „Už laisvę bėgti“ turėtų smarkiai motyvuoti. Šią šveicarų dokumentiką priskirčiau prie taip pat festivalio platintų, iki šiol itin populiarų filmų: „Nematomas frontas“, „Kita svajonių komanda“ ar „Amžinai stilingos“. Jei patiko kuris nors iš šių juostų, labai tikėtina, kad „Už laisvę bėgti“ taipogi padarys didžiulį įspūdį“, – sako „Kino pavasario“ vykdantysis direktorius Algirdas Ramaška.
Į informatyvų ir emocingą filmą „Už laisvę bėgti“ sutilpo atidžiai atrinkti archyviniai kadrai, unikali dokumentinė medžiaga, žaismingi pokalbiai su stipriais čempionais ir paprastais piliečiais, svarbūs prisiminimai ir įkvepiantys bėgti patarimai. Per 99 minutes papasakota 50 metų bėgimo istorijos evoliucija: netikėčiausi kuriozai, konfliktai ir socialiniai pokyčiai, kai profesionalūs sportininkai, varžybų organizatoriai ir kovingi bėgimo entuziastai išliejo daug prakaito už teisę ir laisvę bėgti kada ir kur tik norisi.
Bėgimo maratonų fenomeno istoriją pasakojančio filmo „Už laisvę bėgti“ premjera buvo rugsėjo 6 d.Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, tik „Forum Cinemas“ kino centruose. Repertuaruose – nuo rugsėjo 9 d.
„Danske Bank Vilniaus maratono“ proga sveikai ir aktyviai gyventi uždegantį filmą „Už laisvę bėgti“, pristato festivalis „Kino pavasaris“.
